Kodėl žmogus pats pasirenka kentėjimą?

Tai labai reikšmingas klausimas. Atsakymas į jį gali padėti suprasti svarbų dalyką, kaip tai veikia. Kai žmonėms sakoma, kad kentėjimas yra jų pačių pasirinkimas, jie netiki, ieško argumentų „prieš“ ir „už“.

Žmogus pats pasirenka savo kentėjimą

Sunku suvokti ir pripažinti, kad žmogus pats pasirenka savo kančią, bet tai – tiesa.

Mūsų pasaulyje susiklosto daugybė įvairių aplinkybių, kurios iššaukia neigiamas žmonių reakcijas.

Nepaisant to, kad visų žmonių požiūris į daugumą dalykų daugmaž panašus, vis tiek kiekvienam pasitaiko kažkas tokio, kas užgauna ir įskaudina labiau už kitus.

Normalu yra jausti emocijas, išgyventi, reaguoti, kai kažkas gyvenime vyksta ne taip. Šitų emocijų net nepasirenkame. Jos jau būna mumyse. Didelė jų dalis parodo mums, kad kažkas vyksta, kad kažką galima pakeisti.

Bet kuri emocija, kurią išgyvenate, yra jūsų gyvenimo kokybės indikatorius.

Kentėjimas © Pixabay.com

Ir mes pasirenkame, ar priimti emociją tokią, kokia ji yra, ar vis dėlto priešintis jai.

Kodėl kentėjimas būna pasirenkamas?

Iš kur kyla šį ypatinga kančios būsena? Kentėjimas atsiranda ten, kur žmogus nusprendžia likti su savo sunkiais jausmais ir nuolat palaikyti jų intensyvumą, o ne kažką daryti, kad situacija pasikeistų Jis pasirenka savęs gailėjimąsi.

Iš tikrųjų emocijos ir jausmai patys nėra ilgalaikiai. Kiekvienas emocija yra ribota laike, tačiau kiekvieno žmogaus emocijos trukmė yra individuali.

Tik nuo žmogaus priklauso, ar jis stiprins tą emociją ir palaikys, ar slopins ir sustabdys, ar atsiduos jai visiškai, ar bandys kažką keisti.

Kai žmogus pasirenka nieko nedaryti ir būti neigiamų emocijų ir jausmų įtakoje ilgiau, negu tai truktų normaliai, tada prasideda kentėjimas.

Iš čia kyla ir visos žalingos pasekmės. Juk žmogus dirbtinai palaiko savo sunkias neigiamas reakcijas.

O tai yra mazochizmas, savęs kankinimas ir mėgavimasis savo kentėjimu.

 Šaltinis: „Bb17“.