Kodėl skrydžių bendrovėms nepatinka aukštesni keleiviai

Dažnai skraidant iš Vilniaus nieko keista lėktuve sutikti kokį žinomą krepšininką ar šiaip aukštaūgį. Krepšinio žvaigždės uždirba pakankamai, kad sumokėtų už krėslą pirmoje eilėje, kur patogiau galėtų ištiesti, tiksliau – sulenkti, kojas.

Tačiau, skrydžių bendrovėms vis mažinant tarpus tarp krėslų, vietos ima stigti ne tik ilgakojams ar ilgakojėms.

Per pastaruosius du dešimtmečius lėktuvo salono „kėdžių žingsnis“ sumažėjo vidutiniškai nuo 89 iki 79 centimetrų.

IQ redakcija surinko skraidančių iš Vilniaus ir kai kurių kitų garsiausių oro vežėjų, į kurių lėktuvų salonus greičiausiai pateksite keliaudami bet kur toliau, duomenis.

Labiausiai kelius paskaus skrendant su „Wizz Air“ (71 centimetras), „Ryanair“ irgi nusileidžia sektoriaus vidurkiui (76 centimetrai), o „Air Baltic“ vos jį viršija (81 centimetras).

Sumažėjo ir krėslų plotis – per pastaruosius du dešimtmečius vidutiniškai nuo 47 iki 43 centimetrų.

Pigių skrydžių bendrovės paprastai neturi premium ekonominės ar verslo klasės, tiesa, kai kurios brangiau parduoda gerokai daugiau erdvės suteikiančias vietas prie avarinio išėjimo durų.

Tokia politika sulaukia ir kritikos, nes ši vieta suteikia ne tik privilegiją, bet ir atsakomybę.