Kodėl nežemiškos būtybės mūsų dar neaptiko?

„Arba mes esame vieni, arba jie yra kažkur anapus, o mus paliko ramybėje“, – teigė matematikas Thomas Hairas iš Floridos įlankos pakrantės universiteto Fort Myerse.

Th. Hairas savo apytikslius skaičiavimus grindė tuo, ką jis vadina nepaprastai sumažintais vertinimais, kiek laiko prireiktų visuomenei sukaupti išteklius ir technologines žinias, kaip palikti savo gimtąjį pasaulį ir nukeliauti į kitas žvaigždes. Net judant 1 proc. šviesos greičio prilygstančiu tempu, ateiviai į artimiausią kaimyninę žvaigždę būtų atkeliavę per maždaug 500 metų.

Šviesa keliauja 300 tūkst. kilometrų per sekundę greičiu.

Tarkime, kad dar 500 metų prireiktų naujiems laivams pastatyti ir vėl leistis į kelionę. Skaičiavimai rodo, kad seniausiose mūsų galaktikos žvaigždėse gimusios civilizacijos būtų turėję ne vieną epochą mums pasiekti. Tad kodėl jos to nepadarė?

„Arba jos pro mus prakeliavo, arba keliauja aplink savo gimtosios žvaigždės sistemas ir galvoja tik apie save“, – teigia Th. Hairas.

Galima sugalvoti keletą priežasčių, kodėl mes neįtraukti į tarpgalaktinį gidą. Galbūt pati svarbiausia jų – mes neturime nieko, ko ateiviams reikia, rašo „Discovery News“.

„Bet kokia kita civilizacija greičiausiai nėra biologinė. Jiems nereikia tokios vietos, kaip Žemė. Jiems nereikia čia atkeliauti ir vogti mūsų vandenį. Daugybė jo yra išorinėje Saulės sistemoje, kur trauka ne tokia didelė, taigi jie gali pasiimti jo tiek, kiek nori“, – aiškino Th. Hairas.

O galbūt šiuolaikinės nežemiškos būtybės laikosi jau seniai nustatytų maršrutų, kurie visi Žemę aplenkia, pridūrė mokslininkas.

Kad ir kokia būtų priežastis, kodėl mes esame ignoruojami, nėra jokios galimybės, jog ateiviai, jei jie egzistuoja, nežino, kad mes čia esame, sako Th. Hairas, ir nurodo teleskopus, tokius kaip NASA „Kepler“ observatorija, kuri gali aptikti aplink kitas žvaigždes esančias planetas.

Jei žmonės, maždaug 5 mlrd. metų gyvenantys planetoje, turi tokią technologiją, kaip „Kepler“, ateivių civilizacija, turinti 10 mln. metų daugiau patirties, būtų pažengusi daug toliau, tvirtina Th. Hairas.

„Esu įsitikinęs, kad jie galėtų nustatyti, ar šioje planetoje yra gyvybė. Vien mūsų atmosferoje esantys chloro fluoro vandeniliai tai išduotų“, – aiškina mokslininkas.

Chloro fluoro vandeniliai – medžiagos, paprastai randamos šaldymo medžiagose ir aerozoliniuose produktuose, kurios, paveiktos ultravioletine šviesa, išskiria chloro atomus, ardančius Žemės ozono sluoksnį.

Minesotos universiteto fizikas Woodsas Halley, neseniai išleidęs knygą apie nežemiškos gyvybės galimybes, teigia, kad mes neturime pakankamai žinių apie tai, kaip gyvybė atsirado Žemėje, taigi negalėtume nežemiškos gyvybės atpažinti net tuomet, jei ji spoksotų tiesiai į mus.

„Manau, yra trys galimybės. Gyvybė yra reta, ir manau, labai tikėtina, kad šis teiginys teisingas. Gyvybė yra keista – kiekvieną kartą, kai su ja susiduri, ji labai skiriasi nuo matytos pastarąjį kartą. Gyvybė yra nuobodi, jei rasi kažką, kas labai panašu į gyvybę Žemėje, o mūsų sunkumai ją aptikti yra techniniai. Laikausi požiūrio, kad visa tai įmanoma, tačiau egzistuojantys įrodymai labiausiai atitinka pirmąjį teiginį – mes esame retenybė“, – teigė W. Halley.