Kodėl ne visos spalvos turi pavadinimus?

Tyrimai patvirtina, kad tos spalvos, kurių bangų ilgius lengviau pamatyti, kultūros evoliucijoje pavadinimus gavo anksčiau.

Filosofai kelia klausimą, ar visi mes pasaulį matome vienodai. Viena iš strategijų, kad mokslininkai tai išsiaiškintų, yra nustatyti, kokios spalvos skirtingose kultūrose gauna pavadinimus. Nustatyta, kad spalvos, vienose kultūrose turinčios pavadinimus, gali būti niekaip nepavadintos kitose kultūrose. Tai įrodo, kad skirtingos bendruomenės skirtingai suvokia pasaulį.

Mokslininkai išsiaiškino, kad spalvos pavadinimus gauna pagal tam tikrą tvarką, priklausomai nuo to, kiek toje kultūroje tam tikra spalva yra svarbi. Įvairiose kultūrose kaip pagrindinės spalvos išskiriama juoda, balta, raudona, žalia, geltona ir mėlyna.

„Pavyzdžiui, jei žmonių bendruomenė turi pavadinimą raudonai spalvai, taip pat bus suteikę pavadinimus juodai ir baltai spalvoms. Jei įvardijama žalia spalva, tai toje kultūroje pavadinimą turės ir raudona. Tačiau jei bendruomenėje pavadinimus turi juoda ir balta, tai raudona spalva nebūtinai bus įvardinta“, – sako fizikas Francesca Tria.

Mokslininkai darė bandymą, kai vienam asmeniui, nežinančiam kurios nors spalvos pavadinimo, rodė tos spalvos daiktus ir prašydavo jai sugalvoti pavadinimą. Tada kitas tiriamasis turėdavo atspėti, kurią spalvą nurodė sugalvotasis pavadinimas.

Anot fizikų, mūsų akys jautriau reaguoja į vienas spalvas nei į kitas. Akis labiau išskiria raudoną spalvą nei, pavyzdžiui, mėlyną.