Kodėl išmirė dinozaurai: hipotezės apie jų išnykimo priežastis

Senieji paukščių protėviai mūsų planetoje viešpatavo neįtikėtinai ilgai, o jų žūties priežastis gaubia paslaptis.

Šiandien paleontologai žino, kad daugumos rūšių dinozaurai išnyko maždaug prieš 66 mln. metų, nukritus į Žemę asteroidui ir suaktyvėjus vulkanams, pasikeitus klimatui.

Tuo laikotarpiu dingo daugelis gyvybės formų ir liko tik dinozaurų palikuonys - paukščiai. Štai keletas įdomiausių dinozaurų dingimo priežasčių versijų.

Kiaušinių valgymas

Paleontologas Džordžas Vilandas (George Wieland) XX a. pradžioje tvirtino, kad dinozaurai patys save pasmerkė išnykti. Jo nuomone, baisiųjų tiranozaurų protėviai tikriausiai pradėjo maitintis zauropodų kiaušiniais.

Net rūpestingiausios motinos dinozaurės negalėjo užkirsti kelio alkanų plėšrūnų brakonieriavimui.

Beje, šiuolaikiniai varanai ir gyvatės taip pat gali maitintis kitų padėtais kiaušiniais.

Po 1925 m., kai buvo iškelta ši hipotezė, atlikti tyrimai patvirtina, kad dinozaurai, taip pat to laikotarpio gyvatės ir kai kurie žinduoliai išties maitindavosi kiaušiniais ir mažyčiais jaunikliais, bet ne tokiais kiekiais, kad tai galėtų būti išnykimo priežastis.

Lukšto deformacija

Bestuburių specialistas G.Erbenas ir jo kolegos taip pat manė, kad kiaušiniai prisidėjo prie dinozaurų išnykimo, bet ne taip, kaip aprašyta aukščiau.

1979 m. laikraštyje mokslininkai paskelbė: suakmenėjusių kiaušinių lukštų, rastų Prancūzijos pietuose ir Ispanijos Pirėnuose, tyrimas išaiškino dviejų rūšių nukrypimus - kai kurių kiaušinių lukštas buvo daugiasluoksnis ir storas, o kitų - itin plonas.

Abi šios situacijos reiškė mirtį: daugiasluoksniuose kiaušiniuose embrionai uždustų, o kiaušiniai su plonu lukštu galėjo nesunkiai suskilti.

Mokslininkai apskaičiavo, kad kaip nors pasikeitus klimatui visai galėjo pakisti dinozaurų patelių hormonų apykaita, tačiau šis paaiškinimas netinka kitiems dinozaurams visame pasaulyje.

Matyt, kiaušinio lukšto deformacija buvo vietinis reiškinys.

Hiperaktyvios liaukos

Baronas Francas Nopča fon Felso-Silvas (Franz Nopcsa von Felso-Szilvas), vengrų kilmės aristokratas, buvo vienas ekscentriškiausių paleontologų, o jo teorijos - lygiai tokios pat neįprastos.

XX a. pradžioje F.Nopča iškėlė versiją, kad dinozaurai išmirė dėl maisto trūkumo, negebėjimo priešintis ir net dėl sumažėjusio lytinio aktyvumo, tačiau jo mėgstamiausia teorija buvo žūtis dėl hiperaktyvių liaukų.

Jis manė, kad dinozaurai užaugdavo iki neįtikėtino dydžio dėl sutrikusios hipofizės veiklos - gyvūnai tapo patologiškai dideli ir groteskiški.

F.Nopča bandė susieti žmogaus patologines būsenas su dinozaurų išmirimo mįsle, bet nėra jokių įtikinamų įrodymų, kad hipofizė galėjo padaryti įtaką dinozaurų dydžiui arba jų dingimui.

Evoliucinė savinaika

Yra teorija, kad kai kurių rūšių gyvūnai „eina dinozaurų keliu“ - kitaip tariant, vykstant evoliucijai tampa pernelyg kvaili, maži arba silpni, kad išgyventų.

Kurį laiką paleontologai manė, kad būtent tai ir vyko su dinozaurais.

XX a. 1-ajame dešimtmetyje, kai Darvino natūraliosios atrankos teorija vis dar nebuvo visiškai pripažinta, daugelis paleontologų manė, kad organizmai vystėsi priklausomai vieni nuo kitų.

Taigi šios teorijos šalininkai paneigė nuomonę, kad dinozaurai dėl savotiškos evoliucinės inercijos tapo vis stambesni ir keistesni.

Kai kurie specialistai net spėjo, kad dinozaurai buvo nebyliai, nes pernelyg daug energijos išeikvodavo augimui.

Vis dėlto ši teorija nepaaiškina, kodėl tada visoje Žemėje ilgai klestėjo kai kurios didžiausios ir keisčiausios rūšys, tokios kaip stegozaurai ir brachiozaurai.

Per daug patinų

Pastarąjį dešimtmetį vaisingumo specialistai ne kartą tvirtino, kad dinozaurai žuvo, nes negalėjo rasti sau poros.

Analogiškai šiuolaikiniams aligatoriams ir krokodilams, išorės temperatūros pokyčiai galėjo lemti dinozaurų embrionų lytį jiems vystantis kiaušiniuose.

Šiuo atveju klimato pokyčiai, sukelti vulkanų aktyvumo, galėjo lemti, kad iš kiaušinių daugiausia išsirisdavo patinėliai.

Tačiau iki šiol nežinoma, ar temperatūra veikė lyties požymių vystymąsi, ar ne.

Be to, teorija nepaaiškina, kodėl reptilijos, kurių embrionus aiškiai veikė temperatūra, pavyzdžiui, dabartinių krokodilų protėviai, išgyveno, o dinozaurai beveik visiškai išmirė.

Vikšrai

Mūšyje vienas prieš vieną vikšras vargu ar nugalėtų triceratopsą.

Bet 1962 m. entomologo Stanlio Flanderso (Stanley Flanders) atliktas vikšrų įtakos gamtos pusiausvyrai tyrimas rodo, kad vikšrų ir drugelių lervos kreidos periodu galėjo sumažinti augalijos kiekį. S.Flandersas tvirtino, kad tokiu atveju žolėdžiai dinozaurai būtų badavę, o plėšrūnai taip pat netrukus būtų pritrūkę ką ėsti - nebent vienas kitą.

Silpnoji teorijos vieta yra ta, kad drugeliai koegzistavo su dinozaurais milijonus metų, ir suakmenėjusios vabzdžių liekanos nerodo, kad tuo periodu vikšrų skaičius būtų išaugęs.

Katarakta

Dažnai dizonaurų žūties versijos būdavo grindžiamos asmenine patirtimi tų, kas jas skelbdavo.

Todėl nekeista, kad 1982 m. oftalmologas L.Kroftas (L.Croft) pasiūlė hipotezę, kad dinozaurų žuvimo priežastis buvo silpnas regėjimas.

Ilgai veikiant šilumai, katarakta vystosi greičiau, ir L.Kroftas nutarė, kad dinozaurai su ragais ir keistomis skiauterėmis ant galvų šias „puošmenas“ naudojo apsaugai nuo negailestingos mezozojaus eros saulės.

Ir net tai neišsaugojo dinozaurų akių, galop jie prarasdavo regėjimą nesulaukę lytinės brandos.

Bet L.Krofto teorija visiškai nepaaiškina masinės nesparnuotųjų dinozaurų žūties prieš 66 mln. metų.

Supernova

Nors asteroido kritimo hipotezė plačiai paplito, 1971 m. fizikas Volesas Takeris (Wallace Tucker) ir paleontologas Deilas Raselas (Dale Russel) pasiūlė kitokios rūšies „kosminę mirtį“.

Nors įrodymų trūko, mokslininkai iškėlė versiją, kad kreidos periodo pabaigoje gan arti Saulės sistemos įvykęs supernovos sprogimas galėjo turėti katastrofiškų pasekmių gyvenimui Žemėje.

Sprogus tokiai supernovai, planetos atmosferos viršutinius sluoksnius būtų paveikusi kosminė spinduliuotė, dėl to smarkiai pasikeitęs klimatas, o temperatūra Žemėje būtų ėmusi sparčiai kristi.

Bet jokių tokio įvykio įrodymų nebuvo rasta.

Ateiviai

Ateiviai negalėjo sunaikinti dinozaurų jau vien todėl, kad neišliko jokių pačių ateivių arba jų veiklos pėdsakų.

Vis dėlto įrodymų trūkumas nesutrukdė kai kuriems kūrybingiems žmonėms skelbti tokius mokslo fantastikos scenarijus.

Dujų išskyrimas

Dar viena nemokslinė hipotezė: dinozaurai žuvo nuo savų dujų.

Pernai paleontologas Deividas Vilkinsonas (David Wilkinson) ir jo kolegos pabandė apskaičiuoti, kiek dujų būtų galėjęs pagaminti milžiniško zauropodo ilgu kaklu organizmas.

Mokslininkai spėja, kad dinozaurai galėjo išskirti gana daug metano, kad padarytų įtaką klimatui Žemėje.

Bet juk įvairūs zauropodai Žemėje gyveno dešimtis milijonų metų, neapsinuodydami savo dujomis.

Nekreipdami dėmesio į realius tyrimus, D.Vilkinsonas ir jo kolegos ilgai įrodinėjo šios teorijos teisingumą.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“