Klimatas 2017: "Žmonija užtikrintai žengia į katastrofą"

JAV nacionalinė vandenynų ir atmosferos tyrimų valdyba suvedė 2017 metų rezultatus. Jie neguodžiantys: praėję metai buvo antri ar treti tarp karščiausių nuo x{x a pradžios praneša "science mag". Tai taip pat buvo patys karščiausi metai be el-ninjo – orų fenomeno, kuris įšildo ramųjį vandenyną ir pakelia visos planetos temperatūrą.

Šiltnamio dujos, pagrindinė globalaus atšilimo priežastis, taip pat yra rekordiniame lygmenyje. praėjusiais metais anglies dvideginio koncentracija atmosferoje pasiekė 405 dalis iš milijono, ko jau nebuvo 800 000 metų.

Co2 kiekis toks didelis, jog netgi tuo atveju, jei žmonija pilnai nutrauks jų išsiskyrimą į atmosferą, planeta toliau šils dar keletą dešimtmečių, o, galbūt, ir šimtmetį.

Kitų šiltnamio dujų koncentracija – metano ir azoto oksido – taip pat išaugo ir pasiekė aukščiausius rodiklius istorijoje. Niekas neabejoja, jog 2018 metais šie rekordai bus sumušti: jau balandžio mėnesį co2 koncentracija buvo užfiksuota 410 dalių iš milijono.

Ataskaitoje taip pat pristatyti lokalūs duomenys, surinkti 524 dalyvių iš 65 šalių. Kai kuriuose iš jų, 2017 metais buvo užfiksuoti nauji temperatūros rekordai. Tokių šalių tarpe – argentina, ispanija urugvajus, bulgarija ir meksika.

Labiausiai į pakitimus reaguoja arktis. penkiuose iš šešių kontrolinių taškų aliaskoje užfiksuotos padidėjusios amžinojo įšalo temperatūros. Tai nerimą keliantis signalas, juk tirpstantis įšalas atlaisvina šiltnamio dujas, pagreitinančias atšilimą.

Arkties vandenyne toliau mažėjo jūros ledo plotas – užfiksuotas minimumas per pastaruosius 38 metus. Tuo pat metu, pavasarinė sniego danga arktyje buvo aukštesnė už vidutinę, o grenlandijos ledynai truputį atsistatė po rekordiškai žemos masės, užfiksuotos 2016 metais.

Aukštos 2017-ųjų temperatūros prisidėjo prie plataus masto miškų gaisrų. ypač ekstremalūs jie buvo jungtinėse valstijose, kur išdegė 4 milijonai hektarų, o nuostoliai sudarė 18 mlrd dolerių.

2017 metais užsibaigė trijų metų koralų žūties banga – pati ilgiausia dokumentuotoje istorijoje. Kai jūros vanduo per daug įšyla, koralai praranda simbiotinius jūros augalus ir ima sirgti. Neretai tai tampa masine rifų žūties priežastimi.

Globalūs krituliai 2017 metais buvo didesni nei vidutiniškai. Rusijoje buvo užfiksuoti antri pagal kritulių kiekį metai nuo xx a pradžios.

Kai kurie indijos, nigerijos ir venesuelos regionai patyrė sunkesnius, nei įprastai lietaus ir potvynių sezonus.

Jeigu nebus imtasi priemonių ribojant užterštumą, iki amžiaus pabaigos co2 kiekis pasieks 1000 dalių iš milijono. Ši reikšmė atitinka ankstyvąjį paleogeną, kai žemėje vyravo karštas klimatas, o europa buvo užaugusi tropiniais miškais.

Perėjimą į naujo klimato tikrovę išgyvens, toli gražu, ne visi. Pasak apskaičiavimų, gniaužiantys kvapą kaitros periodai žudys kelis kartus daugiau žmonių, nei šiandien.