Kinai gėrė arbatą jau prieš tūkstančius metų, rodo archeologiniai kasinėjimai
Šie radiniai rodo, kad arbatos gėrimo tradicija šio gėrimo gimtinėje atsirado labai seniai.
Arbatžolės, kaip praneša agentūra "Xinhua", buvo rastos dešimtyje bronzinių, porcelianinių ir akmeninių indų, aptiktų 29 laidojimo vietose Šansi provincijoje.
"Viename arbatos komplekte iš bronzinio indo ir specialaus užplikymo prietaiso mes radome apie dvidešimt arbatlapių gabaliukų, kurie buvo išsaugoję žalią spalvą.
Tai rodo, kad arbatžolės buvo užplikomos, o ne kaitinamos ant ugnies", - pranešė Šansi archeologijos instituto mokslininkas Čžanas Junis (Czan Joung).
Specialistai taip pat aptiko akmeninius "virdulius", kuriuose, jų manymu, buvo verdamas vanduo arbatžolėms užplikyti.
Arbatos istorija
Kinijos arbatos kultūra atsiradusi apie 2000 m. pr. Kr. Arbata saugojo nuo epidemijų ir ligų, įkvėpė poetus, buvo religinių apeigų dalis, vienas iš pagrindinių ūkininkų pragyvenimo šaltinių bei valstybės politikos dalis.
2737 - 2697 m. prieš Kristų
Pasak kinų legendos, arbatą atrado dieviškasis šalies imperatorius Šen Nongas, tai įvyko visiškai atsitiktinai. Į pripildytą karšto vandens gėrimų indą įkrito šalia augusio laukinio krūmo lapas. Vanduo ėmė skleisti malonų aromatą, ir imperatorius ryžosi jo paragauti. Gėrimas buvo ne tik skanus, bet ir gaivinantis. Valdovas buvo sužavėtas. Kita arbatos atsiradimo versija pabrėžia jos gydomąsias savybes: imperatoriui paragavus nuodingo augalo, arbata jam stebuklingai išgelbėjo gyvybę. Po šio įvykio jis liepęs savo tarnams auginti arbatą.
1066 m. prieš Kristų
Yra išlikęs pasakojimas apie 1066 m. prieš Kristų imperatoriui iš Junanio (Yunnan) siunčiamą duoklę arbata. Manoma, kad būtent iš Junanio yra kilęs arbatos augalas Camellia sinensis.
I m.e.a. Pirmasis rašytinis arbatos egzistavimo įrodymas pasirodo kinų literatūroje apie 50 m.e.m. Wang Pao satyrinėje istorijoje, kurioje pasakojama apie sutartį su vergu. Šalia kitų joje minimos tokios vergo pareigos: pirkti arbatą, ją paruošti ir pripildyti specialius indus.
V a. pab. Pasirodo pirmieji pranešimai apie arbatos eksportą - Vakarų Azijos karavanai keliauja iki Šiaurinių Kinijos sienų ir pasirodo Mongolijoje, kur prekiauja arbata ir kitomis gėrybėmis. Vėliau Centrinės Azijos prekijai arbatą iš Kinijos atveža persams ir arabams.
729 m.e.m. Keletas šaltinių liudija, kad apie 552 m.e.m. kinų vienuoliai – misionieriai, atkeliavę į Japoniją skleisti budizmo tikėjimo, kartu atvežė ir arbatą. Pirmoji rašytinė užuomina apie arbatą Japonijoje pasirodo 729 metais.
Apie 813 m. Kinų tyrinėtojas Zhang Jouksin rašo knygą, apie arbatos ruošimui naudojamą vandenį. Jis, ruošdamas arbatos gėrimą, eksperimentuodavo su įvairiomis vandens „rūšimis“. Tyrinėtojas nustatė, kad skaniausia arbata tada, kai jai paruošti naudojamas vanduo yra iš tų vietovių, kuriuose arbata užauginta.
1510 m. Pietų Kinijoje Jiksingo keramikos centre iš neglazūruoto molio gaminami indai, iš kurių geriant arbatą atsiskleidžia tikrasis jos aromatas. Šią keramiką labai vertino mokslo žmonės. Jie nuolat palaikė glaudžius ryšius su keramikos meistrais, kas dešimt metų diegė arbatos indų gamybos naujoves.
1610 m. Olandai pirmieji laivais pradeda vežti arbatą į Europą. Iš Japonijos per Javą VOC laivai, pristatydavo žalią arbatą į Amsterdamą. Ne iš karto olandai turėjo tiesioginius ryšius su Kantonu ir Makao, todėl prekyba su Kinija vyko per Javą.
1701m. Arbata Anglijoje darosi vis populiaresnė. 1701 metais šalyje suvartota 33 738 svarai (30 272 kg) arbatos.
1739 m. Arbata įgauna vertės mato vieneto reikšmę. Visų iš Rytų Indijos į Nyderlandus įvežamų prekių kaina nustatoma pagal arbatos kainą.
1763 m. Europoje bandoma auginti arbatą. Tačiau visi eksperimentai nesėkmingi. Švedų botanikas Karlas Linėjus (1707-1778) taip pat bandė auginti arbatmedžius Švedijoje, Upsaloje, ir šis jo eksperimentas pirmasis pavyko.
Apie 1795 m. Į Jungtines Amerikos Valstijas atvežti pirmieji arbatmedžiai. Juos išaugino prancūzų botanikas Andrė Micho Midletone, Pietų Karolinoje, netoli Čarlestono.
1835 m. Pirmą kartą užauginama arbata už Kinijos ir Japonijos ribų. Ji atplukdoma į Amsterdamą iš Olandijai priklausančios Javos kolonijos, į kurią 1684 metais vokiečių botanikas, gydytojas Andrėjas Klejeris (Andreas Cleyer) atvežė arbatos sėklų.
***
Savo populiarumu ir ekonomiškumu arbatos gėrimą lenkia tik vanduo. Jau prieš 4000 metų pastebėtas teigiamas arbatos poveikis sveikatai.
Nuo seno kauptos žinios yra nuolat papildomos naujais atradimais.
Kuriant modernų įvaizdį ir skatinant vartojimą, rinkai nuolat pristatomos naujos arbatos rūšys.
Tūkstančiai arbatos parduotuvių, atsižvelgdamos į vartotojų poreikius, siūlo ir tradicinį, ir šiuolaikišką arbatos prekių asortimentą. Savo veiklą pradėjusios Japonijoje ir Kinijoje, jos labiausiai paplito Europoje ir Šiaurės Amerikoje.
Rašyti komentarą