Kiek metų reikėtų pirkti loterijos bilietus, kad laimėtumėte aukso puodą?

Bent kartą gyvenime fortūna pasibeldžia į žmogaus duris. O jei remsimės rašytojo Marko Twaino žodžiais, teiginį pratęsime taip. Bent kartą gyvenime fortūna pasibeldžia į žmogaus duris, bet tuo metu jis dažniausiai sėdi kaimyninėje smuklėje ir negirdi beldimo.

Tam kad nereikėtų sėdėti namuose ir laukti beldimo, matyt, perkame loterijos bilietą. Nes neva sėdėk, kur nori, apie laimėjimą tikrai sužinosi. O bilietų nuperkame iš tiesų daug. Paskaičiuokime. Prieš kelerius metus Lietuvoje nupirkta loterijos bilietų už beveik 60 mln. eurų. O laimėjimų išmokėta už beveik 30 mln.

Jeigu išsitrauksime skaičiuotuvus ir atimsime, sudėsime, padalinsime ir padauginsime, išeis tokia formulė: už kiekvieną investuotą eurą gauname 53 centų grąžą. Tai reiškia, kad investicija slenka į neigiamą pusę.

Beje, ekonomistai sako, kad per 10 metų mūsų išlaidos loterijos bilietams padvigubėjo. Oho. Kodėl žmonės ir toliau tokiu lyg ir nepelningu būdu bando praturtėti?

Mokslininkai, kaip visada, turi kelis paaiškinimus. Pirma, daugelis žmonių sumoka po vieną eurą už malonumą lošti arba pasvajoti, ką darytų su išloštais milijonais. Matyt, susimokėjus atrodo, kad esame kur kas arčiau tos svajonės. Nors tikimybė laimėti didįjį prizą yra beveik tokia pat, ar nusipirkome bilietą, ar ne.

Antra – žmonės gana ribotai ir dažnai neteisingai suvokia, kokia yra tikimybė laimėti didįjį prizą ir kiek verta sumokėti už tokią tikimybę. O tikimybė štai tokia. Pavyzdžiui, jei pirktume po du bilietus per savaitę, galėtume tikėtis atspėti 6 skaitmenis iš 49 ir išlošti aukso puodą kartą per 134 tūkst. metų.

Jei pirktume po 100 bilietų per savaitę visą savo suaugusio žmogaus gyvenimą, tikimybė laimėti aukso puodą pasiektų vieną šimtąją.

Ir dar. Mažas pajamas gaunantys žmonės didžiojo loterijos prizo laimėjimą suvokia kaip vienintelį, tegul ir mažai tikėtiną, būdą praturtėti. Teigiama, kad nepasiturintys amerikiečiai loterijos bilietams išleidžia apie 3 proc. savo pajamų. Mokslininkai ir vėl teigia, kad, kuo didesni turtiniai ir socialiniai skirtumai visuomenėje, tuo labiau tie, kurie yra socialinių kopėčių apačioje, nori tapti turtingesni. Bet kokia kaina.