Kiaušinis buvo jau tada, kai Velykų niekas nė nesitikėjo

Pakelti kiaušinį į tokį rangą tiktų ne todėl, kad Karlas Faberžė (Carl Faberge, 1846- 1920) jį apipynė auksu ir inkrustavo brangakmeniais, o dėl šio gyvybės kūrinio universalumo. Kiaušinis mums dažniausiai - maistas. Sunku būtų rasti produktą, kuris būtų tokios kulinarijos, konditerijos gaminių gausos ingredientas. Tikriausiai net geriausių pasaulio virtuvių šefai niekada nesuskaičiuos patiekalų, kuriems pagaminti prireikė kiaušinio. Populiarumu su juo galėtų varžytis nebent vanduo arba druska. Bet kiaušinis - ne tik maistas.

Jis tampa spalvingu meno kūriniu, kai prie jo prisiliečia vaško lazdelė ar skalpelis. Arba ažūriniu nėriniu, jeigu kiaušinio lukštas patenka į talentingo graverio rankas.

Kiaušinis yra ir statybinė medžiaga, pasakytų meistras. Įmaišyk kiaušinio baltymo, mūro skiedinys taps plastiškesnis, tvirtesnis.

Jis tampa ginklu, kai tykšta į liaudžiai neįtinkančių politikų plikes ir varva nuo jų nepriekaištingai pasiūtų eilučių.

Galų gale dėl jo net filosofai suka galvas, nerasdami atsakymo į klausimą, kas buvo pirma - višta ar kiaušinis.

Unikalus ir vienintelis

„Pirma buvo dinozaurai“, - galėtų nusijuokti Panevėžio rajono garbės pilietis, aistringas kolekcininkas bajoras Klementas Sakalauskas. Jis nusprendė šv. Velykų išvakarėse miestelėnams parodyti kolekcinę retenybę - suakmenėjusį dinozauro kiaušinį. Tarsi imperatoriškoji karūna, kiaušinis dabar pagarbiai eksponuojamas Panevėžio kraštotyros muziejuje, ten jam paskirta atskira salė.

Lankytojams dažniausiai kyla klausimų, ar tikrai tokie dideli padarai risdavosi iš tokių mažų, lyg geras kokoso riešutas, kiaušinių. Kolekcininkas tvirtina - taip. Tiesa, kai kas, pamatęs dešimčių milijonų metų eksponatą, nusivilia, kad jis spalva ir forma labiau panašus į akmenį nei į kiaušinį. Bet sertifikatas, išduotas Latvijos gamtos muziejaus Geologijos ir paleontologijos skyriuje, patvirtina, kad eksponatas - hadrozaurų, vienos paskutinių dinozaurų šeimų, kiaušinis, atkeliavęs greičiausiai iš Kinijos, kur iki šiol randami ištisi seniai išnykusių milžinų kapinynai.

Šis dinozauro kiaušinis, nors sveria 3 kilogramus, gerokai dydžiu nusileidžia vos prieš du tris šimtmečius Madagaskare išnykusio didžiausio neskraidžiusio paukščio - epiornio - kiaušiniui. Jo muliažą, maždaug futbolo kamuolio dydžio, turi įsigijęs Tado Ivanausko zoologijos muziejus Kaune.

Didžiausia kolekcija

T.Ivanausko muziejuje sukaupta didžiausia šalyje paukščių kiaušinių kolekcija. Ekspozicijoje 700 kiaušinių dėčių, surinktų ne tik Lietuvoje.

Muziejaus Ornitologijos skyriaus vedėjas Saulius Rumbutis primena, kad rinkti kiaušinius iš lizdų Lietuvoje draudžia įstatymai. Tačiau dar palyginti neseniai, net ne žiloje senovėje, lietuviai leisdavosi kiaušiniauti.

„Kiaušiniai lietuviams būdavo vienas iš svarbiausių maisto objektų, baltyminis produktas. Tais laikais būdavo visokiausių balų, ežerėlių, užaugusių aukštapelkių. Ten paukščiai perėdavo tiesiog kolonijomis, tad žmonės eidavo ieškoti dėčių. Rinkdavo pačių įvairiausių paukščių kiaušinius - žąsų, gulbių, ančių. Ypač turėjo pasisekimą kolonijomis perintys paukščiai. Tetervino, kurtinio ar kurapkos lizdo taip paprastai nerasi. O jeigu rinkėjai nubrisdavo ar nuplaukdavo iki kolonijos, kiaušinius žmonės nešdavosi šimtais“, - S.Rumbutis tvirtina, kad tokios tradicijos išnyko dar ne taip seniai.

Štai gamtininkas profesorius T.Ivanauskas rašė, kad Žuvinte, steigdamas paukščių rezervatą, jis turėjo problemų su vietiniais gyventojais, kurie, plaukiodami laiveliais, buvo pratę kiaušiniauti. Profesoriui teko gerokai pakariauti, kol atpratino žmones nuo tokio verslo.

Kiaušiniautojai paukščių lizdus apeidavo perėjimo pradžioje, kol nepradėję formuotis embrionai. Bet, sako S.Rumbutis, jam yra tekę girdėti, kad ir dabar Rusijos šiaurėje čiabuviai, nukirtę peiliu kiaušinio galą, išsiurbia turinį su žaliu paukščio embrionu, tikėdami jo maistingumu ir galia.

T.Ivanausko muziejuje galima pamatyti, kaip kiaušinius per tūkstantmečius išmargino gamta. Pasak S.Rumbučio, iš kiaušinio spalvos galima spręsti, kokioje vietoje paukštis peri. Jeigu jo lizdas uždaroje erdvėje, kiaušiniai paprastai būna šviesūs, vienspalviai. Ant žemės, atviresnėje vietoje perinčių paukščių kiaušiniai margi, užmaskuoti, prisitaikę prie aplinkos.

Pasaulyje yra netgi specializuotų kiaušinių muziejų. Antai Rumunijoje, Orado mieste, įkurtame muziejuje saugoma daugiau kaip 10 750 paukščių rūšių kiaušinių, surinktų 78 šalyse.

Dar daugiau, apie 20 tūkst., eksponatų turi Halės-Vitenbergo Martino Liuterio universiteto kiaušinių muziejus Vokietijoje.

Šių dienų kiaušiniautojai

Kai kuriose šalyse kiaušiniavimas tebėra populiarus. Gamtininkus pasiekia žinios, kad kitų šalių kolekcininkai vertina ypač retų paukščių kiaušinius ir už juos moka nemažus pinigus.

Lietuvoje kiaušinių rinkėjai, kuriuos dabar galima būtų prilyginti brakonieriams, jau išnykę. Bet kiaušiniavimas įgijo kitą prasmę. Dabar tai Velykų žaidimas, kurio tikslas - ridenant į kraitelę surinkti kuo daugiau margučių.

Kiaušinių marginimas atėjo iš jo garbinimo, kuris buvo stebimas senosiose kultūrose. Kai kurių kultūrų mituose iš kiaušinio net kildinamas pasaulis. Tai susiję su tikėjimu, kad kiaušinis yra gyvybės pradžia, atgimimas, atsinaujinimas.

Kiaušinio svarba tautos gyvenime išryškėja per patarles, priežodžius, prietarus, mįsles. Koks stiprus buvo žmonių tikėjimas kiaušinyje slypinčia galia, tebeliudija pasakos, kuriose piktąsias jėgas įstengia nugalėti tik po kiaušinio lukštu saugotas stebuklingas strėlės antgalis.

Į mūsų kraštus žaismingą marginimo tradiciją atnešė krikščionybė. Etnologų tvirtinimu, lietuviai ant lukšto perkeldavo pagoniškus simbolius, su tam tikromis transformacijomis juos nesunkiai galima atpažinti ir dabar.

Šiandien dažniausiai marginami ir ridenami pigiausi, vištų, kiaušiniai, rečiau didesni - žąsų. Tačiau vis dažniau žmonės susigundo ant Velykų stalo pasidėti ir pusantro kilogramo sveriantį stručio kiaušinį. Dėl lukšto kietumo jį itin pamėgę graviruotojai.

Štai netoli Vilniaus 30 stručių auginantis ūkininkas Aleksandras Skliaras sako, kad kasmet pageidaujančių įsigyti Velykoms stručių kiaušinių randasi vis daugiau. Nors 1-1,5 kg sveriantis afrikinio stručio kiaušinis kainuoja nepigiai - 30 eurų, paklausą patenkinti jau darosi sunku, nes paukščio dažniau dėti nepriversi. O be to, sako ūkininkas, šiemet Velykos ankstyvos, kiaušinių sezonas tik prasideda, o atšalus orams stručiai dėjimo tempą dar sulėtino.

Pasak A.Skliaro, marginimui stručio kiaušinį tenka virti 45 min. Tačiau galima nušauti ir du zuikius. Iš vieno tokio kiaušinio iškepus omletą, kurio iki soties prisikirstų 10 žmonių ir dar liktų, iš tuščio ir tvirto lukšto galima padaryti puikų suvenyrą.

Lukšto puošimo menui ribų nėra. Sakoma, kad nėra tobulesnio ir talentingesnio kūrėjo už gamtą. Tačiau kas bent kartą matė, pavyzdžiui, palangiškio menininko Vytauto Kuso arba kaunietės Irenos Jauniškienės graviruotų, skutinėtų, dažytų margučių kolekcijas, tuo gali ir suabejoti.

Imperatoriškieji

Jo didenybė kiaušinis dėl per amžius vyravusio įsitikinimo apie viduje slypinčią jėgą ant aukščiausio pjedestalo laiptelio buvo užkeltas XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje. Rusijos imperatorių užsakymu juvelyras K.Faberžė sukūrė garsiuosius suvenyrinius kiaušinius, kuriuos pasaulis dabar vadina Faberžė kiaušiniais.

Pirmieji 10 aukso, sidabro, brangakmeniais puoštų dekoratyvinių suvenyrinių kiaušinių auksakalio ceche buvo pagaminti imperatoriaus Aleksandro III pageidavimu. Šis Rusijos valdovas tokį suvenyrą kasmet per Velykas dovanodavo savo žmonai. Tradiciją pratęsė ir caras Nikolajus II, pastarojo užsakymu K.Faberžė juvelyrai pagamino dar 44 kiaušinius su juose paslėptomis įvairiomis staigmenomis, portretais, laikrodžiais.

Iš viso K.Faberžė cecho juvelyrai sukūrė 71 kiaušinį šedevrą, ir jie nenustoja iki šiol stebinti pasaulio. Juos medžiojantys turtuoliai neatsispiria šiam nepakartojamam grožiui ir yra pasiruošę už tai mokėti fantastiškus pinigus. 1990 m. Ženevos aukcione gryno aukso, inkrustuotas briliantais K.Faberžė sukurtas 9,9 cm kiaušinis buvo parduotas už 3 mln. dolerių. O štai dešimtmečiu vėliau Londono „Christie’s“ aukcione už to paties juvelyro bankininkui Rotšildui pagamintą auksu ir emaliu inkrustuotą kiaušinį privatus rusų kolekcininkas nepagailėjo 17,7 mln. JAV dolerių.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“