Keturi žodžiai, motyvuojantys darbuotoją

Jūs jau nebe vaikas. Esate suaugęs žmogus. Protingas ir patirtį tam tikroje sferoje sukaupęs asmuo. Tikėtina, esate šio bei to pasiekę. Atradote savo vietą gyvenime. Taigi, kai paprašote kito asmens pagalbos, priverčia jį pasijusti geriau: „Šis žmogus, kuris turi patirtį ir pasiekimus savo srityje, prašo mano pagalbos...“

Neefektyvus būdas motyvuoti darbuotoją

Tarkim, jums reikia pagalbos su prezentacija, kurią reikės pristatyti investuotojams ir savo darbuotojui sakote: „Susitinku su investuotojais kitą savaitę, o mano skaidrės nėra tinkamos. Patobulink jas truputį.“

Problema tame, jog sakydami šiuos žodžius paryškinate savo ir investuotojų svarbą, bet tik ne žmogaus, kurio pagalbos prašote. Bandote apsaugoti savo ego, „reputaciją“. Na, gerai, jums iš tiesų reikia truputį pagalbos, tačiau vistiek: butent jūs pristatysite jas investuotojams, o ne žmogus, kuris prie skaidrių dirba. Jūs – svarbiausias asmuo.

O be to, jūs nieko neprašote – konstatuojate faktą, sakantį padaryk tą arba aną. Galbūt konstatuoti faktą ir galima telemarketingo srityje prekiaujant emocionaliais produktais vartotojams, kuriems į akis niekuomet nepažiūrėsite. Tačiau šįsyk „pardavinėjate“ savo darbuotojui.

Efektyvus būdas motyvuoti darbuotoją

Kai jums reikia pagalbos – nesvarbu kokios ir nesvarbu kokio žmogaus – atsisakykite diktatoriško balso tono ir įsakmumo, pakeiskite juos nuoširdžiu ir žmogišku: „Gal galėtum man padėti?“ Garantuoju, jog kitas žmogus pasakys „žinoma“ arba „galiu pabandyti“ arba „kuo galiu padėti?“ Niekas nesakys kategorišką „ne“, net ir visiškai svetimas žmogus.

„Gal galėtum man padėti?“ apeliuoja į giliai užslėptą žmogiška poreikį padėti kitiems žmonėms. Būkite tikras, jog nesate įsakmus. Nemanykite, jog esate viršesnis už kitą žmogų. Neprašykite pernelyg konkretaus dalyko, nes tuomet tai nebe pagalbos prašymas, o įsakymas. Ir nesakykite ko ir kodėl jums reikia.

Pasakykite žmogui, kad kai kurių dalykų negalite ir nemokate padaryti: „Man siaubingai sekasi dirbti su PowerPoint, todėl skaidrės atrodo baisiai.“ Arba pasakykite: „Privalome išsiųsti šį siuntinį iki antradienio, o aš neturiu supratimo, kaip tą padaryti. Gal galėtum man padėti?“

Trys priežastys, kodėl tai efektyvu

Kai taip nuoširdžiai paklausiate, akimirksniu kitam žmogui nutinka keli dalykai. Pirma, jūs parodote, kad gerbiate kitą žmogų. Be to, ką pasakėte, taip pat sakote: „Jūs žinote daugiau nei aš, jūs mokate daugiau nei aš, jūs turite didesnę patirtį, įgūdžius, gebėjimus (ar dar kažką), nei aš.“

Antra, jūs parodote, kad pasitikite kitu žmogumi. Parodote savo pažeidžiamumą, pripažįstate silpnybes, kompetencijos trūkumą. Parodydami pasitikėjimą, kitas žmogus nenorės jo prarasti, tad tą patį darbą padarys kokybiškiau. Pasitikėjimo parodymas įgalina.

Trečia, jūs parodote, kad išklausysite kito žmogaus. Kai įsakote, tuomet jums nebesvarbu, ką nori pasakyti kitas žmogus ir yra priverstas kažką atlikti. Šiuo atveju jūs suteikiate darbuotojui laisvę apsispręsti – padėti ar ne. Tikriausiai, kad atsakymas bus „taip“, tačiau pats noro išklausyti faktorius – yra labai įtaigus.

Pagalvokite patys, kokiu būdu norėtumėte būti paskatintas – nenuoširdžiu įsakymu ar prašymu, kuriuo žmogus jumis pasitiki, parodo pagarbą ir vertina kompetenciją. Nieko čia blogo parodyti pažeidžiamumą bei silpnybes (visada jų turėsime neišvengiamai). Ir, po atliktos pagalbos, nepamirškite pasakyti dar dviejų labai įtaigių žodžių: „Ačiū tau.“