Kam savarankiškai moteriai reikalingas vyras?

Kam savarankiškai moteriai reikia vyro? Ši tema reguliariai sukelia aršius ginčus socialiniuose tinkluose. Toks jausmas, kad šis klausimas ne tik atveria Pandoros skrynią, bet ir sudaužo ją į šipulius.

Nėra vien vyriškų ir moteriškų pareigų

Jei tikėtume komentarais, tai dauguma moterų iki šiol mano, kad „stipri ir savarankiška moteris – tai vyras“. Dar tebėra įsitikinusių, kad egzistuoja aiškus vyriškų ir moteriškų įsipareigojimų skirstymas, kad vyrui reikia meluoti, „apsimetinėjant silpna ir bejėge, kad jo nepabaidytume“. Apskritai į vyrus siūloma žiūrėti kaip į trumparegius ir primityvius padarus, nesuprantančius, kad jais slapčia manipuliuojama.

Nėra griežtai vyriškų ir moteriškų pareigų. Nebent išskyrus sugebėjimą gimdyti vaikus. Kiekvienas pats sprendžia, ką jis gali padaryti pats, o už ką geriau sumokėti. O tai, ką norės užsiversti ant savo pečių partneris, galima sužinoti tik per atvirą ir sąžiningą pokalbį. Ir tik su jo ir jos sutikimu.

Savarankiškumas – įgūdis, niekaip nesusijęs su lytimi. Moterys sugeba puikai surinkti baldus, o vyrai pagaminti gardžius patiekalus. Ir vieni, ir kiti seniai įsisavino produktų tiekimą į namus, išmoko deleguoti sudėtingas užduotis specialistams, o patys užsiimti tuo, kas jiems patinka. Barščių mainų į įkaltą vinį laikai seniai praėjo.

Nepriklausomybėje nėra nieko nenatūralaus, antgamtiško. Tai yra normali būsena suaugusiojo žmogaus, kurio niekas neprivalo išlaikyti ir aptarnauti. Adekvačių žmonių pasaulyje partneriai kartu sprendžia, kaip jiems geriausia paskirstyti biudžetą, kas sėdės su vaikais, kam naudingiau paimti kreditą būstui.

Būtinybės rūpintis artimaisiais dar niekas neatšaukė, bet tas rūpestis pasireiškia ne kaip prievolė, o kaip noras padaryti kažką gero mylimam žmogui. Pavyzdžiui, padėti, kažką padovanoti, pagaminti gardų patiekalą ar paprasčiausiai užkloti antklode. Raktinis žodis – noras, o ne kažkieno primesti įsipareigojimai.

Moters prisitaikymo prie savarankiško gyvenimo laipsnis niekaip neveikia partnerio savivertės. Žinoma, jeigu ji iš pat pradžių buvo adekvati. Protingas, brandus vyras didžiuosis savo žmonos pasiekimais. Jis neims dirbtinai kultivuoti partnerės bejėgiškumo ir kompleksų, kad pats gerai atrodytų jos fone. Būsena „aš – katinėlis su nagučiais“ kartkartėmis būna būdinga ir verslo damoms, ir kietiems vyrams. Svarbiausia, kad ji nevirstų įprastiniu manipuliavimo būdu, rašo portalas „B17“.

Apsirūpinusi © Unsplash.com

Manipuliacijos dar nieko nepadarė laimingo. Jeigu moteris apsimetinėja, kad sulaikytų vyrą prie savęs, ji žemina jį, paverčia apgailėtinu nesupratingu žmogumi, nesugebančiu ištverti mylimos moters savarankiškumo. Kam jums toks vyras reikalingas?

Nėra reikalo atrodyti kvailesnei, nei esate, kad išliktumėte patraukli priešingai lyčiai. Miela „žavinga kvailutė“ santuokiniame gyvenime greitai virsta „kas per idiotė!“ Moteriai visai nereikia elgtis kaip nieko nesugebančiai būtybei, kad pritrauktų į savo gyvenimą vyrą.

Veikiausiai tai yra būdas pritraukti smurtautoją išnaudotoją ir visam laikui atsisveikinti su gera saviverte.

Abiejų lyčių adekvačius žmones buitinis partnerio bejėgiškumas ne traukia, o erzina.

Poros santykiai – tai kur kas daugiau nei paslaugų mainai. Žmonės ieško partnerystės ir rūpesčio, kad neprapultų po vieną. Juk galiausiai nesvarbu, kas priskaldė malkų ir užkūrė krosnį, o kas iškepė pyragą ir padengė stalą. Svarbiausia, kad namuose būtų šilta ir jauku.