Kalėdų dvasia aplanko joms ruošiantis

Didžiosios metų šventės kone labiausiai laukiamos absoliučios daugumos žmonių visame pasaulyje, todėl ruoštis joms pradedama gana anksti.

Italijoje jau gruodžio 16-ąją prasideda vadinamoji "novena" - devynių dienų ruošimosi Kalėdoms periodas. Pirmąją dieną italų šeimose priimta daryti įvairias švč. Mergelės Marijos, šv. Juozapo, Kūdikėlio Kristaus, kitų šventųjų figūrėles iš molio, kartono ir pan. "Novenos" metu italai kiekvieną rytą susirenka kartu, uždega žvakes ir meldžiasi. Kalėdų išvakarėse vaikai ir suaugusieji keliauja iš namų į namus kartu nešdamiesi prie lazdelės priklijuotą žvaigždę, gieda giesmes ir gauna už tai pinigų, vaisių ir saldumynų.

Labai kruopščiai Kalėdoms ruošiamasi Skandinavijos šalyse - visą mėnesį iki didžiųjų švenčių. Kuris nors iš šeimos narių pagal senuosius papročius turi iš anksto pasirūpinti nauja apranga ir avalyne. Likus savaitei ar dviem iki Kalėdų skerdžiami paršiukai, intensyviai verdamas alus - tris keturias dienas nuo ryto iki vakaro. Išskiriamos kelios jo rūšys: kalėdinis, tirštas ir stiprus, taip pat gira.

Daugiausia laiko užima duonos kepimas: jos kepama tiek, kad užtektų iki kovo 25-osios. Duona kepama iš įvairių rūšių miltų, svarbiausia - nepamiršti kepalo pažymėti kryžiaus ženklu, kad troliai ar kitos piktosios dvasios neužkerėtų. Kai kuriuose regionuose duona kepama žvaigždės formos skardoje. Keptos kiaulienos ir duonos ant stalo būna visą šventinį laikotarpį. Tam, kad duona nepelytų, ji saugoma po grūdais. Pats mažiausias duonos kepalėlis laikomas iki kitų Kalėdų ar net dar ilgiau. Nereti atvejai, kai 80-90 metų senolė vis dar saugoja jaunystės laikais keptą duoną.

Austrijoje duonos kepimas primena netgi ritualą. Likus savaitei iki Kalėdų kepama speciali duona, kai visi namiškiai dalyvauja duonos pašovimo į krosnį "ceremonijoje": tikima, kad kuo daugiau akių žiūrės į duoną, tuo geresnis rugių derlius bus kitąmet. Kiekviename kepale išraižydavo kryžių ar apskritimų ("akis", Dievo akis"). Kuo daugiau apskritimų, tuo geresnis derlius. Šita duona buvo saugoma iki pat pavasario - tuomet duonos gabalėlius išbarstydavo dirvoje per sėją.

Kalėdų laukimo, arba advento, laikas labai reikšmingas vokiečiams. Miestai kvepia karštu vynu, cinamonu ir kepiniais, dega įvairios lemputės, žvakutės, skamba muzika ir varpeliai, tačiau namai puošiami ne anksčiau kaip pirmąjį advento sekmadienį. Be įvairiaspalvių lempučių, žvakių, puokščių, taip pat mėgstami nykštukai, elniai, šviečiantys nameliai ir, aišku, prakartėlės. Puošiamas visas namas, kad būtų kuo daugiau šviesos ir šventinės dvasios. Vokiečiai neįsivaizduoja advento meto be vieno svarbiausių kepinių - štoleno, t. y. kekso su džiovintais vaisiais, razinomis, riešutais, meduolių prieskoniais. Panašų pyragą jau galite išsikepti ir jūs - kuo anksčiau iškepsite, tuo skanesnis ir brandesnio skonio jis bus. O kur dar prieskoniais ir džiovintais vaisiais kvepiantys namai! Kalėdų dvasios nejausti tampa neįmanoma...

Brandintas džiovintų vaisių pyragas

Vienam dideliam pyragui reikės: 200-250 ml brendžio,
1 apelsino sulčių ir žievelės,
apie 1 300 g įvairių džiovintų vaisių ir riešutų (razinų "Jumbo", spanguolių, abrikosų, slyvų, migdolų, lazdyno, karijų riešutų),
250 g kambario temperatūros sviesto,
250 g rudojo cukraus,
2 valgomųjų šaukštų medaus,
4 kiaušinių,
275 g miltų,
2 arbatinių šaukštelių kepimo miltelių,
2 arbatinių šaukštelių cinamono,
2 arbatinių šaukštelių malto imbiero,
2 arbatinių šaukštelių malto kardamono.
Gaminimas:
Stambesnius džiovintus vaisius supjaustyti gabalėliais, sumaišyti su likusiais vaisiais ir užpilti pašildytu brendžiu. Laikyti kambario temperatūroje maždaug parą.
Orkaitę įkaitinti iki 170 laipsn. C. Kepimo formos dugną iškloti kepimo popieriumi, šonus ištepti aliejumi arba sviestu.
Kambario temperatūros sviestą išsukti su cukrumi iki purumo. Įdėti medų. Išplakti kiaušinius ir po truputį juos supilti į sviesto masę, į ją įtarkuoti apelsino žievelės.
Miltus sumaišyti su kepimo milteliais, prieskoniais ir įmaišyti į sviesto masę. Viską gerai išmaišyti.
Į džiovintus vaisius supilti apelsino sultis. Tada vaisius atsargiai įmaišyti į tešlą. Viską supilti į kepimo formą, išlyginti. Orkaitės temperatūrą sumažinti iki 150 laipsn. C ir kepti apie 60-80 min., kol patikrinus pagaliuku tešla nebekibs ir nebesivels. Jei pyrago viršus gražiai parudo, nepraėjus kepimo laikui, jį užklokite folija.
Iškepusį pyragą išimti iš orkaitės ir ataušinti, suvynioti į kepimo popierių arba į foliją, įdėti į maišelį ar marlę ir brandinti kambario temperatūroje, pvz. spintelėje, 1-4 sav. Kartkartėmis galima palaistyti keliais šaukštais brendžio.
Skanaus!

1. Paraginkite vaikus atrinkti nereikalingus žaislus, knygas, rūbelius (tačiau nesugadintus, tinkamus naudoti, nenudėvėtus), supakuoti kartu su saldainiais ar pačių keptais sausainiais ir nunešti į vaikų namus padovanoti našlaičiams.
2. Įrašykite į laikmenas kalėdinių giesmių - ir patiems smagu klausytis, ir svečiams aplankius bus puikus garsinis fonas.
3. Pagaminkite bent keletą kalėdinių dekoracijų (prakartėlę, puokštę, vainiką, žaisliukų ir t.t.) kartu su artimaisiais - laikui bėgant jos taps vienos mieliausių ir brangiausių. Puoškite jomis namus.
4. Drauge su šeima aplankykite bažnyčią, kurioje jums gera būti, įsigykite kalėdaičių.
5. Visa šeima skaitykite Jėzaus gimimo istoriją Biblijoje. Vaikams taip pat labai patiks kalėdinės istorijos, pvz., Čarlio Dikenso "Kalėdų giesmė", Marko Leino "Kalėdų istorija", Bruno Ferero "25+1 Kalėdų istorija", Antonio Michaelio "Kalėdų laukimas Amerlyje", Josteino Gorderio "Kalėdų paslaptis" ir t. t.
6. Kiekvienam šeimos nariui nupirkite po kalėdinės eglutės dekoraciją ir pakabinkite ant eglutės. Ilgainiui tokie žaisliukai taps tikra šeimos relikvija...
7. Su šeima lankykitės kalėdiniuose renginiuose, spektakliuose - visur, kur būtų galima pasisemti kalėdinės nuotaikos.