Kaip Merūnas žvejams dainavo

Jaunasis operos solistas, ypač išpopuliarėjęs per įvairius televizijų dainų projektus, pernai vasaros pabaigoje buvo pakviestas į tris koncertus Palangoje. Važiavo jis tada be mylimosios Erikos, kuri neseniai tapo jo žmona, nes ši turėjo kažkokių svarbių reikalų Kaune. Tad moteriškos kontrolės šalia nebuvo. Tarp koncertų buvo viena laisva diena. Dainininkas buvo vienišas ir vėlų vakarą nežinojo, ką veikti. Nutarė nueiti pasivaikščioti ant Palangos tilto. Žinomą solistą pažino ant tilto sutūpę žvejai ir pasiūlė prisidėti. Kuo baigėsi ši netikėta naktinė žvejyba?

"Aš pats esu prisiekęs žvejys, grybautojas, gamtos mylėtojas, kaip ir mano senelis - dailininkas Aleksandras Vitulskis. Tik amžinai tiems malonumams stinga laiko, - pasakojo Merūnas. - Tai ant to tilto pašauktas vardu priėjau prie žvejų kompanijos. Vyrai mane apsiautė brezentiniu apsiaustu, nes vėjas buvo beprotiškas, įsiūlė meškerę ir pakvietė kartu pažvejoti. Kibo tikrai neblogai: plekšnės, vėjažuvės ir dar kažkokios žuvys. Žinoma, pasiūlė ir vynelio, kad būtų šilčiau. Malonumas sėdėti ant tilto, žvelgti į jūrą ir gaudyti žuvis - neapsakomas. Bet, tiesą sakant, man patiko ne tik žvejyba, bet ir smagūs vyrai, su kuriais susipažinau. Jie buvo ne vietiniai, o iš Žemaitijos ir kitų vietų, verslininkai, ūkininkai, pabėgę tą vakarą nuo savo žmonų prie jūros. Iki šešių valandų ryto prabuvau ant tilto su žvejais, o laikas neprailgo, nes kalbėjome apie viską: televiziją, gyvenimo prasmę, pasakojome anekdotus. Paskui ilgai miegojau ir nedaug trūko, kad būčiau pramiegojęs koncertą. Išgelbėjo Erikos telefono skambutis".

Beje, susibičiuliavęs su žvejojančiais ant tilto vyrais Merūnas draugauja iki šiol. Jie - ištikimi solisto talento gerbėjai.

Parengta pagal dienraščio "Respublika" priedą "Julius/Brigita"