Kaip garsai veikia mūsų gyvenimą

Bangų teorija

Žmogus teisingai suprato garsų prigimtį dar prieš atsirandant specializuotiems mokslams. Aristotelis tvirtino, kad skambantis kūnas suspaudžia ir retina orą, o aidą aiškino garso atsispindėjimu nuo kliūčių. XV a. Leonardas Da Vinčis (Leonardo Da Vinci) garsą jau siejo su bangų plitimu, o XVII a. R.Boilis (R.Boyle) įrodė, kad tų bangų laidininkas yra oras (vakuume garsas nesklinda).

Šiuolaikinė fizika garsą supranta kaip mechaninių virpesių plitimą bangomis esant laidininkui - juo gali būti ir oras, ir bet kuris kietasis, skystasis arba dujinis kūnas. Bet kokioms bangoms būdingi tokie rodikliai kaip amplitudė ir dažnių diapazonas. Nuo garso bangos amplitudės priklauso, ar žmogaus ausis garsą girdės ir kokį poveikį organizmui jis darys. Sveikas žmogus girdi garso bangas diapazone nuo 16-20 iki 20 tūkst. hercų. Visa, kas yra už šių ribų, fizikoje atitinkamai vadinama infragarsu (mažesnis dažnis negu 16-20 Hz) ir ultragarsu (dažnis didesnis už ausies juntamą diapazoną).

Bet kuris kūnas, net atskira organizmo ląstelė, nuolatos virpa, ir kiekvienas kūnas turi savo virpesių dažnį ir diapazoną. Pavyzdžiui, galvos smegenų virpesiai įvairiais organizmo aktyvumo ciklais skiriasi. Skiriamos penkios smegenų aktyvumo pakopos su skirtingu virpesių diapazonu: mažiausią diapazoną (delta, 0,5-4,0 Hz) atitinka visiško atsipalaidavimo būsena, miegas, o didžiausią (23-33 Hz) - didžiausio susijaudinimo būsena, praregėjimo blyksniai ir pan. Dauguma žmonių žemų dažnių negirdi, nes jie sutampa su smegenų bangomis. Logiška manyti, kad įvairūs dažniai gali skirtingai veikti žmogaus organizmą. Šią sritį tyrinėjanti mokslo šaka vadinama psichoakustika.

Akustinio poveikio sąmonei technologijos

Iš esmės psichoakustika - teorinis garsų terapijos pamatas. Žmogus visada jautė, kad įvairūs garsai skirtingai veikia kūną ir sąmonę. Pamaldos bažnyčioje, mamos lopšinė kūdikiui... Žmonės visada naudojo garsus aplinkinei tikrovei veikti. Iš mokslo tyrimo darbų žinoma, kad muzika, kurios tempas yra 60 dūžių per minutę (toks tempas būdingas, pavyzdžiui, J.S.Bacho fugoms), 6 proc. didina alfa aktyvumą (susijusį su atsipalaidavimu), 6 proc. mažindamas beta aktyvumą (susijusį su normalia būdravimo būsena). Tuo metu pulsas sulėtėja vidutiniškai 4 padalomis, ir tokiu atveju kalbama apie „atsipalaidavusią sąmonės būseną“. Bulgarų mokslininkas Lozanovas nustatė, kad naudojant tokio ritmo muziką galima pagreitinti mokymosi procesą. Amerikoje jo metodas žinomas kaip „Superlearning“. Pasirodo, muzikos ritmas, taip pat tembras arba tonacija labai stipriai veikia smegenų darbą.

Šiandien jo tyrinėjimų rezultatai išsivystė į atskirą kryptį - smegenų akustinių tyrinėjimų technologiją (Acoustic Brain Research, ABR), o „supermokymas“ praktikuojamas eksperimentinėse Amerikos mokymo įstaigose: mokymo proceso metu naudojami garso įrašai su ritmu ir tembru, tinkamu pageidaujamam efektui gauti.

Kita psichoakustikos atstovė dr.Sju Čepmen (Sue Chapman) atliko eksperimentą Niujorko miesto ligoninėje, tirdama muzikos poveikį naujagimiams, kurie gimė neišnešioti. Viena mažylių grupė šešiskart per dieną klausėsi J.Bramso (J.Brahms) „Lopšinės“ variacijos styginiams instrumentams, o kita nesiklausė jokios muzikos. Naujagimiai, klausęsi J.Bramso, greičiau augo, patirdavo mažiau komplikacijų ir iš ligoninės buvo išrašomi vidutiniškai savaite anksčiau už tuos, kurie muzikos nesiklausė.

Aplinkui - triukšmas

Be tikslingo ir kontroliuojamo poveikio žmogaus psichikai garsai, triukšmas ir muzika, žmogų supantys visur ir kasdien, svariai prisideda prie mūsų psichologinės būsenos. Be virpesių dažnio, svarbus rodiklis yra garso stiprumas. Jį taip pat galima apibūdinti terminu „triukšmo lygis“, matuojamu decibelais. „Baltuoju triukšmu“, akustiškai veikiančiu raminamai, laikomas lapų šlamėjimas ir bangų ošimas, kurių lygis yra 20-40 decibelų. Ilgai veikiantis 60-90 dB triukšmas neišvengiamai ima erzinti. Prie tokio triukšmo priskiriamas artėjančio traukinio garsas, žmogaus riksmas, veikiantis motociklo variklis ir pan. Nuolat veikiant 95-110 dB triukšmui (pavyzdžiui, reaktyvinio lėktuvo garsas 300 m aukštyje) gali susilpnėti klausa, kilti nervinis psichinis stresas (prislėgtumas, dirglumas, agresyvumas), išsivystyti hipertonija ir net opaligė. Triukšmas nuo 115 iki 175 dB sukelia akustinį apsvaigimą, sutrikdo miegą, sukelia kurtumą. Prie pastarosios kategorijos medikai priskiria muziką ausinėse-kamštukuose, skelbdami neguodžiančias prognozes dėl gresiančio masinio šiuolaikinio jaunimo kartos kurtumo.

Visuomenės sąmonės valdymas

Svarbų vaidmenį veikiant individualią ir grupinę sąmonę atlieka fonologijos mokslo laimėjimai - tai yra lingvistikos sritis, tirianti kalbos garsų funkcionalumą. Pasirodo, kalbos tembro ir intonacijos įtaka klausančiajam dažnai būna stipresnė už pasakytų žodžių prasmę. Pavyzdžiui, diktoriaus balsas yra pagrindinis radijo reklamos efektyvumo kriterijus, būtent todėl jo pasirinkimas turi milžiniškos reikšmės. Tonacijos, tembro ir kalbos tempo poveikis klausytojams JAV buvo tyrinėjamas nuo XX a. vidurio. Jų rezultatai šiandien plačiai naudojami rinkimų kampanijose. Pavyzdžiui, analitikai prognozavo, kad per rinkimų radijo debatus geriau pasirodys R.Niksonas (R.Nixon), o ne Dž.Kenedis (J.Kennedy), kurio balsas buvo pernelyg aukštas ir su „Harvardo akcentu“. Psichoakustikai dirba ir su dabartiniais politikais. Norint reikiamai paveikti auditoriją, prie rekomenduojamų parametrų derinami ir kalbos tempas, tembras ir garsumas.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“