Kaip „Einantis vyras" tapo „Mango": kartais sceninis vardas lydi visą likusį gyvenimą
Nežinia, kiek klaipėdiečių žino, kad tikrasis kažkada labai populiarios grupės "Mango" pavadinimas yra "Man-go".
"Google" vertėjas šią santrauką išvers "vyras eina".
O vyras toli nenuėjo.
Pavaikščiojo truputėlį, patrypčiojo ir virto saldžiu gaiviu "Mango".
Apie tai ir apie kitas daugiau ar mažiau intriguojančias pavadinimų gimimo istorijas skaitykite šiandien ir kitą šeštadienį.
Renka iš kelių dešimčių
- Kai renkame pavadinimą, mes jų užsirašome kelias dešimtis. Po to išbraukome netikusius.
Kol lieka dešimt, vėliau penki, ir tik tada jau renkamės vieną, - apie tai, kokiose kūrybinėse kančiose kartais gimsta pavadinimai, pasakoja prodiuseris Gintaras Bendžius.
- Pavyzdžiui, grupė "Mango" ir šiandien yra "Man-go".
Toks buvo pirminis grupės pavadinimas, kuris neturi nieko bendro su vaisiumi.
Tačiau tada kompozitorius Žilvinas Liulys šiam sumanymui pasipriešino, klausdamas, kam apskritai tas angliškas "Man-go"?
Tada geriau pasirinkime "Mango".
Tai vaisius, kuris atitinka romantišką ir saldžią muziką grojančios grupės stilistiką.
Atitinka tą skonį, kurį aš jaučiu valgydamas, savo pasiūlymą pagrindė Ž. Liulys.
- Kartais atlikėjai arba grupė galvoja, kad būsimas pavadinimas nėra jau toks svarbus, - sako G. Bendžius, - bet ilgainiui žmogui pavadinimas tampa neatsiejama biografijos dalimi.
O kartais sceninis vardas lydi visą likusį gyvenimą.
Paklaustas, kaip ir kam kilo mintis vieną iš projektų pavadinti žodžiu "Geltona", prodiuseris G. Bendžius pasidalijo prisiminimais.
- Pavadinimas turi būti išsiskiriantis. Pagalvojom, kad kitų grupių tokiu pavadinimu Lietuvoje nėra. Pasaulyje tokių atlikėjų kaip Pink buvo, o Lietuvoje - ne.
Pradžioje "Geltona" buvo grupės pavadinimas, tik vėliau tapo atlikėjos Edilijos Nikartaitės pseudonimu.
lrytas.lt nuotr.
- Vilniečiai juokaudami sakydavo, kad Bendžiai specialiai renkasi pavadinimus, besibaigiančius raide "o". "Mango", Pikaso", neva ši magiška raidė neša mums komercinę sėkmę, - juokiasi G. Bendžius. - Iš tikrųjų nieko panašaus nebuvo."
Grupės "Pikaso" pavadinimas tikrai nesusijęs nei su raide "o" gale, nei su kitomis, - toliau tęsia G. Bendžius. - Tiesiog Pikaso buvo vieno iš grupės narių Dainiaus Kinderio pravardė.
- Kai susitikome su Dainiumi pirmą kartą, iš karto atkreipėme dėmesį į jo tatuiruotę ant rankos ir į tai, kad jis prasitarė turįs Pikaso pravardę.
Kažkaip visa tai ir padiktavo sprendimą. O, labai geras pavadinimas, pagalvojome tada.
Beje G. Bendžius taip pat apgynė lietuvybę. Jis specialiai atsisakė "c" raidės vidury pavadinimo, o naudojo lietuviškąjį variantą - "Pikaso".
- Nors ir dabar dažnai kai kas, matyt, norėdamas pasirodyti labai raštingas, parašo "Picaso", - juokiasi G. Bendžius.
Nei "Dūzgės", nei "Raketa" į "Berlyną" nenuskrido
G. Bendžiui gana dažnai teko rinkti pavadinimus grupėms, dainininkams ir projektams.
Pavyzdžiui, grupei "Raketa", kuri buvo sukurta specialiai konkrečiam realybės šou. Kaip tik tokio pavadinimo ir reikėjo.
Tiko tai, kas greitai šauna, išsiveržia kaip tikra raketa.
- Kai prie stoties kūrėsi klubas ir manęs paprašė pasiūlyti kokį pavadinimą, į galvą žaibu šovė pavadinimas "Berlynas", - toliau tęsia G. Bendžius, - kodėl, nežinau. Kartais ir nepaaiškinsi, kaip ir kodėl pasirenki ar sugalvoji vieną ar kitą pavadinimą.
G. Bendžiaus nuomone, renkantis pavadinimą, labai lengva suklysti.
Pavyzdžiui, velnias jau buvo sugundęs merginų grupę pavadinti skambiu vardu "Dūzgės", kol kažkas paprotino, kad tarp jaunimo "dūzgės" reiškia ne tik vakarėlio "aktyvistes", bet ir kai ką daugiau.
Jam ir kolegoms tai buvo didelė naujiena, ir tai tik dar kartą patvirtino, kad pavadinimas turi būti skirtas konkrečiai auditorijai ir gali turėti net keletą prasmių.
G. Bendžius "paredagavo" ir Deivydo Norvilo sceninį vardą.
- Mes jam pasiūlėm - tiesiog būk Deivis, nes tavo draugai tave ir vadina Deiviu.
Prodiuserinės kompanijos "Cactus" 10-mečio jubiliejaus metu G. Bendžius virto kaktusu
"Studlendas" ar "Studentų žemė"?
Vytautas Čepas
Lietuvių kalbos gynėjo psichologo ir rašytojo Vytauto Čepo širdies skausmas - "Studlendo" pavadinimas.
Baisiau už "Studlendą" jam yra tik vienas dalykas - "Leader Dance" šokėjų pasirinktas vardas. Šia tema jis ne vieną kartą žodinėje dvikovoje taršė buvusią šokėjų vadovę Bronę Švitrienę.
Kai baigėsi pavadinimo konkursas ir buvo apsistota ties "Studlendu", V. Čepas mėgo traukti per dantį kartais ir dėl pavadinimo pasirinkimo visai nekaltus studentus.
- Esate lietuviai studentai, - gėdino juos V. Čepas, - Klaipėdos universitetą steigėme baltų kultūrai ir lietuvių kalbai remti ir puoselėti, o pagrindinį korpusą pavadinome angliškai.
Įvyko tai, kas įvyko, ir dabar vargu ar ką pakeisime.
Atsirado uostamiesčio Herkaus Manto gatvėje didelis rausvas pastatas su užrašu "Studlendas". Kodėl, tarkim, ne "Studentija"?
Skambėtų panašiai kaip Žemaitija.
Raidės didelės, ryškios, bet nelietuviškos.
Kaip taikliai pastebėjo vienas linksmų plaučių klaipėdietis, kuo didesnė nesąmonė, tuo didesnės raidės.
O dar linksmesnis miestietis pridūrė, kad "Studlendas" - pats taikliausias pavadinimas.
Šis sudurtinis žodis sudarytas iš dviejų žodžių: "studentai" ir "lenda". Landžioja su reikalu ir be reikalo.
Pragėrė "Granitą", surado "Atlantą"
Kas ten žino, kiek tiesos šioje istorijoje, bet ją papasakojo ne bet kas, o dabar jau šviesios atminties žymus šalies futbolo statistikas Algirdas Auruškevičius.
Jo pasakojimu remdamiesi, galime teigti, jeigu ne vieno futbolininko akibrokštas, gal šiandien Klaipėdos futbolo klubas nesivadintų "Atlanto" vardu.
Anais laikais uostamiestyje žaidė net dvi "Granito" futbolo ekipos. Viena aukštesnėje lygoje, kita - žemesnėje.
Kartą vienas, taip iki šiol ir neaišku, kurio konkrečiai "Granito" futbolininkas, matyt, po eilinės nesėkmės pralaimėjimo kartėlį bandė nuskandinti alkoholio taurelėje.
Bet alkoholis buvo stipresnis ir jėgų netekęs spirdžius pateko į blaivyklą.
O tais laikais apie tokią nakvynę visada pranešdavo darbovietei.
Taigi, atėjo iš milicijos raštas: neva toks ir toks "Granito" komandos futbolininkas tada ir tada buvo atgaivintas Klaipėdos išblaivinimo įstaigoje.
Kilo tikra sumaištis, niekas nebesusigaudė, kurio konkrečiai - to ar kito "Granito" žaidėjas prisidirbo.
Tuomet garsus futbolininkas Romas Lavrinavičius paklausė trenerio Romo Dambrausko: "Kas čia darosi? Mes patys painiojamės su dviem "Granitais".
Tada, liudininkų teigimu, R. Lavrinavičius pasiūlė: "Mus šefuoja jūrinės organizacijos, tai pasivadinkime jūriniu pavadinimu "Atlantas".
Pasiūlymas buvo vykęs ir nesulaukė prieštaravimų. Štai todėl mes net kelis dešimtmečius uostamiestyje turėjome meistrų komandą tokiu gražiu "Atlanto" pavadinimu.
Jei "drukavoti", tai su "Druka"
"Drukos" spaustuvės savininkas Algis Apulskis, paklaustas, kas sugalvojo pavadinimą "Druka", nesutriko ir papasakojo tikrą istoriją:
- Mano mama kilusi iš Žemaitijos Skuodo miesto.
Kai sumaniau pradėti spaustuvės verslą, kilo mintis kokį įdomesnį, labiau įsimenantį pavadinimą parinkti. Tėvai žemaičiai, todėl visai logiškai pasiūlė "Drukos" pavadinimą.
Mat Žemaitijoje senovėje spausdintos raidės buvo vadinamos drukomis.
Pasiteiravus, kokie dar pavadinimai konkuravo su pavadinimu "Druka", A. Apulskis prisiminė, kad kirbėjo mintis pavadinti spaustuvę Saulės spaustuve.
Bet koją pakišo konkurentas Saulius Jokužys. Klaipėdoje jau veikė jo vardu pavadinta Sauliaus Jokužio spaustuvė, todėl žodis "saulė" pavadinime galėjo tapti šventvagišku ir netgi brolžudišku.
Be to, kilo asociacijų su Šiauliais - Saulės miestu, Saulės mūšiu.
O tai trukdė, netiko ir nepatiko.
Taigi šiandien didžiulius knygų, brošiūrų, bukletų tiražus "drukavoja" "Druka".
Kitą kartą aiškinsimės, kokiomis aplinkybėmis ir kaip buvo renkami pavadinimai grupei "Studija" ir "Bavarija", "Balticum" TV laidai "Reidas", kavinukei "Kavos architektai", sužinosime, kas pakeitė Lenino gatvės pavadinimą ir kitus dalykus.
Šis straipsnis pirmą kartą buvo paskelbtas 2017.10.15
Rašyti komentarą