Kaip atsiranda švelnusis šilkas

Ilgaamžis, plonas ir tvirtas šilkas per visą žmonijos istoriją buvo brangi prekė. Šilko istorija prasidėjo prieš beveik 5000 metų senovės Kinijoje. Pasak legendos, Geltonojo imperatoriaus žmona sode gėrė arbatą, ir staiga nuo šilkmedžio šakos kažkas įkrito į jos puodelį. Neaiškų daiktą išėmus iš puodelio pasirodė, kad jis yra supintas iš plono ir malonaus pačiupinėti siūlo. Tas pailgos formos daiktas iš tiesų buvo šilkverpio kokonas. Taip buvo atskleista šilko gamybos paslaptis. Netrukus po šio atradimo šilkas buvo pradėtas gaminti visoje Kinijoje ir ilgainiui tapo vienu iš pagrindinių šalies ekonomikos elementų. Yra išlikę skiaučių audinio, kuriam jau 2-3 tūkst. metų.

Viskas prasideda nuo mažytėlaičių kiaušinėlių, tokių mažų, kad net 2000 vienetų masė neviršija 1 gramo. Iš jų išsirita vikšrai, ne didesni už smeigtuko galvutę. Per kitas 3 dienas jų svoris padidėja 10 000 kartų. O maitinasi jie šilkmedžio lapais. Kad gamintų ploniausią šilką, vikšrai neturi ėsti nieko kita. Vienai šilko suknelei pagaminti reikia apie 2000 kokonų, o tai reiškia, kad vikšrai turi suėsti daugiau nei 70 kg lapų - beveik 2 šilkmedžius. Suaugęs šilkverpis - 7 cm ilgio vikšras. Prieš pradėdamas sukti kokoną, jis suformuoja karkasą, ant kurio ir laikosi visa konstrukcija. Vikšras leidžia ore siūlu tampančią baltyminę medžiagą ir, atlikdamas greitus, tolygius judesius galva, suka siūlą aštuoneto forma. Jis gali šiuos judesius kartoti iki 230 000 kartų, o šilko gijos ilgis siekia iki 1000 metrų.

Po 2-3 dienų kokonas būna baigtas, ir šilko name prasideda stebuklas: vikšras kokone gyvena apie 3 savaites ir ten virsta drugeliu. Kokonus reikia spėti surinkti, kol neišsirito drugeliai. Perlaikius drugelis pragrauš kokoną ir sugadins šilką. Todėl kokonai dedami į verdantį vandenį, kad žūtų vikšrai ir ištirptų apsauginis sluoksnis. Po to gijos supinamos ir iš jų gaminama brangi ir vertinga medžiaga - šilkas. Bet ne visi kokonai atsiduria verdančiame vandenyje, juk reikia naujų drugelių, kurie padės mažyčius kiaušinėlius, iš kurių išsiris tūkstančiai naujų vikšrų. Ratas užsidaro.

Šiuolaikiniai drugeliai yra akli ir nemoka skraidyti - tai yra tūkstančių selekcijos metų rezultatas. Kiekvienas drugelis gyvena vos keletą dienų ir jam yra svarbu greitai susirasti porą. Praėjus kelioms dienoms po susiporavimo patelė padeda kiaušinius ant šilkmedžio lapų.

Kuo šilkas yra ypatingas? Šilko siūlas yra 8 kartus plonesnis už žmogaus plauką, labai tvirtas, juk jo paskirtis - apsaugoti vikšrą nuo alkanų vabzdžių, ir atsparus vandeniui. Dėl šių savybių audinys būna minkštas, švelnus pačiupinėti, bet kartu tvirtas ir atsparus dilimui. 200 m.pr.m.e. Kinijos Siano miestas tapo legendinio prekybinio kelio, kuriuo šilkas buvo gabenamas į kitas šalis, pradiniu tašku. Didysis šilko kelias į vakarus tęsėsi beveik 6500 km, šalia jo išaugo didesni ir mažesni miestai. Prekyba šilku tapo svarbiu žmonijos civilizacijos vystymosi etapu. Galutinis maršruto taškas buvo dabartinis Stambulas, vartai į Europą ir Romos imperiją. Senaisiais laikais šilkas kainavo labai brangiai, nes kinai pavydžiai saugojo šios medžiagos gamybos paslaptį. Bet 550 m. Bizantijos imperatorius įsakė dviem vienuoliams vykti į Kiniją ir parsivežti šilkaverpio kiaušinėlių, taip pat šilkmedžio sėklų. Tinkamai laikomi kiaušinėliai ir sėklos galėjo išlikti gyvybingi 2 metus - būtent tiek laiko trukdavo kelionė namo. Taip žlugo kinų šilko gamybos monopolija. Per kitą tūkstantmetį šilko gamyba tapo svarbia arabų kraštų ir Europos ekonomikos dalimi.

Praėjo jau 5000 metų, o unikalus audinys iki šiol yra nepaprastai paklausus. Šilko gamybos pramonė šiandien taip pat yra svarbi daugelio ekonomikų dalis, didžiuliuose fabrikuose iš kokonų kasdien išvyniojami milijonai metrų šilko. Štai taip mažyčio vikšro gaminami siūlai keitė pasaulį ir buvo daugybės istorinių įvykių dalis.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“