Kaip atpažinti, kad žmogus kvailas? Pasirodo, yra net 3 kvailumo tipai
Šauniausias iš visų
Pirmojo tipo atstovai yra linkę nuolatos demonstruoti savo pranašumą, taip pat kritikuoti ir žeminti aplinkinius. Tokie žmonės padaro daugiausia žalos, nes tiesiogine prasme kitiems trukdo gyventi. Ypač sunku būna, jei toks kvailys pasirodo esąs kas nors iš artimųjų, viršininkas arba bendradarbis, ir jūs negalite nustoti su juo bendrauti. Šio tipo kvailystę atpažinti kartais būna sunku. Mums atrodo, kad tas, kas save laiko geresniu už kitus, išties toks ir yra. Ir visiškai nepagalvojame, kad protingam ir pagarbos vertam žmogui tiesiog nėra reikalo taip elgtis. Jei norite suprasti, kas iš tiesų yra tas pasipūtėlis, įvertinkite jo pranašumus ir laimėjimus. Jei tai pažįstama, kuri nuolat jus moko, kaip susitvarkyti savo asmeninį gyvenimą, pažiūrėkite, kaip klostosi jos pačios santykiai su vyrais. Ji turi vyrą, mylimąjį? Ji vieniša ar jos vyriškis „ne itin“? Vadinasi, jos pačios „metodai“ rezultatų neduoda? Tai kam tada jos klausyti? „Kietas profesionalas“, kuris mėgsta samprotauti, kad „aplinkui vieni idiotai“, savarankiškai neužbaigė nė vieno projekto? Arba eina nereikšmingas pareigas, niekaip neatitinkančias jo puikios nuomonės apie save? Nežiūrėkite į jį rimtai! Verta įsiklausyti tik į sėkmės lydimo žmogaus, savo jėgomis pasiekusio viso to, ko jums kol kas trūksta, nuomonę. Protingi žmonės taip pat gali būti „kieti“, bet tik kvailiai demonstruoja savo pranašumą, ničnieko nenuveikę.
Kreivas veidrodis
Antrojo tipo atstovai nepajėgia savęs kontroliuoti. Jų mąstymas yra chaotiškas, jie yra impulsyvūs ir gali visiškai ne laiku ir ne vietoje reikšti savo emocijas. Tarkime, toks žmogus gali prikibti prie kokios nors smulkmenos ir pradėti muštynes. Jis ilgai gali griežti dantį nežinia dėl ko. Tokiems žmonėms amžinai atrodo, kad kiti apie juos blogai galvoja, jie fiksuoja bet kokius kreivus žvilgsnius į savo pusę ir mėgsta iš musės lipdyti dramblį, visur persūdydami ir visur kur įmanoma įgydami priešų. Jiems nieko nereiškia ką nors įžeisti - jie tiesiog nesusimąsto, ką reikia sakyti, o ką - nutylėti.
Diagnozė: bukagalvis!
Trečiojo tipo atstovai yra išsiblaškę ir nepraktiški. Jiems sunku į ką nors sutelkti dėmesį. Todėl jie paprastai dirba ar tvarko reikalus „bet kaip“. Jei kam nors pavyksta suprantamai išaiškinti, kaip reikia ką nors daryti, jie gali pasiekti gerų rezultatų. Jei tokio žmogaus neatsiras, rezultatas bus blogas arba vidutiniškas. Žinoma, ir daugelis genijų pasižymėjo buitiniu nepraktiškumu, bet žmonės, apie kuriuos kalbame, neturi nė kibirkštėlės genialumo. Jie nepadaro jokių nuostabių atradimų, jie tiesiog gyvena taip, nes nepajėgia sugalvoti, kaip gyventi geriau...
Kuo gi skiriasi protinguoliai ir kvailiai? Pasak specialistų, kvailiai nebūtinai yra menko intelekto. Protas ir intelektas - vis dėlto netapačios sąvokos. Kvailai atrodo tie, kurie nepajėgia adekvačiai įvertinti savo gebėjimų. Pirmasis proto požymis - kad žmogus geba blaiviai išanalizuoti situaciją. Todėl jis vargu ar ims be ypatingų priežasčių girtis arba kelti isteriją dėl to, kad kas nors į jį „ne taip“ pasižiūrėjo, arba dešimtą kartą neteisingai vykdyti pavestą užduotį, nors buvo jau ne kartą taisomas.
Beje, 2003 m. komedijų festivalio „Just for Laughs“ organizatoriai įsteigė pasaulinę premiją už kvailumą, tiksliau, už „didžiausius laimėjimus bukumo ir nemokšiškumo srityje“. Šiame konkurse yra tokių nominacijų: kvailiausias metų žmogus, kvailiausias metų posakis, kvailiausias metų poelgis, kvailiausia metų tendencija. Taip pat apdovanojama už „kvailos situacijos pavertimą neapsakomai kvaila“, už „pavojaus kėlimą planetai“ ir už „ilgamečius nuopelnus kvailystei“. Taigi kvailystė - anaiptol ne išimtinis reiškinys...
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Rašyti komentarą