Kada prasideda senatvė

Į demografinius pokyčius atkreipė dėmesį Tarptautinio taikomosios sisteminės analizės instituto (International Institute for Applied Systems Analysis - IIASA) specialistai. Įsigilino į esmę, atliko tyrimus ir dabar tvirtina, kad atėjo laikas senatvę nutolinti. Mokslininkai siūlo: prieš priskiriant žmogų prie senyvų, reikia remtis ne jo absoliučiu amžiumi, o apytikriai apskaičiuoti, kiek jis dar galėtų gyventi. Tyrimo autoriai mano, kad senatvė prasideda 15 metų prieš mirtį. Daugelis dabar sulaukia 90-ies, taigi, jų senatvė prasideda nuo 75 metų. O iki tol jie buvo tiesiog brandaus amžiaus.

„Senatvės suvokimas pasikeitė, - cituoja tyrimo vadovo Sergejaus Šerbovo žodžius laikraštis „The Telegraph“. - Ilgėjant gyvenimo trukmei ir gerėjant gyvenimo kokybei, jis keisis ir toliau. Prieš du šimtus metų šešiasdešimtmečiai buvo laikomi visiškai senais. O dabar dauguma jų - tiesiog brandūs žmonės“. Ateityje, mano demografas, vyresnio amžiaus žmonės vis labiau panėšės į šiuolaikinius jaunus - penkiasdešimtmečiai atrodys kaip 30-mečiai. O gyvens ilgiau kaip 90 metų ir vėliau taps senukais ir senutėmis.

Deja, jei šiandien formaliai orientuosimės į vidutinę gyvenimo trukmę, situacija pasirodys ne tokia jau ir džiugi. Pirma, ji skirsis kiekvienoje konkrečioje šalyje, nes vidutinė gyvenimo trukmė visur skirtinga. Antra, skirsis vyrų ir moterų padėtis. Pavyzdžiui, Japonijoje vyrai vidutiniškai gyvena 79 metus, moterys - 86. Prancūzijoje atitinkamai 78 ir 84. Rusijoje vyrai miršta vidutiniškai 64-erių, moterys - 76 metų. Pagal mokslininkus iš IIASA, paskelbusius apie 15 metų „baigiamąjį etapą“, Japonijoje senukais tampama 64 metų, senutėmis - 71, Europoje 63 ir 69, o Rusijoje - 49 ir 61?

Tyrimas, atliktas Londono universiteto koledže, rodo: žmonės, kurie jaučiasi esantys jaunesni negu iš tiesų yra, gyvena ilgiau. Mokslininkai 8 metus stebėjo apie 6 tūkstančius eksperimento dalyvių. Per tą laiką į aną pasaulį iškeliavo 14 proc. tų, kurie save laikė jaunais ir stipriais. O iš „pesimistų“, maniusių, kad jie yra seni ir ligoti, mirė 25 proc., t.y. kas ketvirtas. Taigi vidinis jaunystės pojūtis ir optimizmas duoda apsauginį efektą, neleidžiantį pirma laiko išeiti iš gyvenimo.

Dar viena naujiena: mokslininkai smegenyse rado vietą, kurią kontroliuojant būtų galima pratęsti gyvenimą. Atrodo, kad senėjimo priežastis slypi visai ne genuose. Šiaip ar taip, ne vien genuose. Galbūt programa, verčianti organizmą pamažu vysti ir galų gale žūti ir yra chromosomose, bet valdymo centras yra kitoje vietoje. Konkrečiai - smegenyse. Tokią išvadą daro amerikiečiai biologai iš A.Einšteino medicinos koledžo. Mokslininkai ilgai bandė suprasti, kaip sensta įvairūs organizmo audiniai, savarankiškai ar pagal komandas iš tam tikro centro. Eksperimentai rodo, kad toks centras egzistuoja ir yra smegenyse. Amerikiečių specialistų nuomone, senėjimo procesą valdo hipotaliamas (pogumburis) - tam tikras endokrininis centras, reguliuojantis audinių augimo procesus, reprodukcines funkcijas, metabolizmą. Veikiant hipotaliamą, būtų galima pratęsti žmonių jaunystę. Tačiau skeptikai nusiteikę ne taip optimistiškai: šiandien ne taip jau ir sunku ilgaamžėmis paversti peles arba kirminus. Kai kurie „rekordininkai“ gyvena pusantro karto ir dvigubai ilgiau. Bet taikyti tuos pačius metodus žmonėms kol kas nepavyksta. Nors mokslininkai žada. Į klausimą „Kada?“ kiekvieną kartą atsako: „Po 10-15 metų.“ Ir taip atsakinėja jau 30 metų.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“