Kada hemodializė vienintelė išeitis norint išgelbėti augintinio gyvybę?

Kokie simptomai yra pavojingi ir kaip inkstų sutrikimų gydymą keičia jiems atliekama hemodializė?

Mylimą augintinį jau siūlė užmigdyti, tačiau šeimininkai nepasidavė

Praėjusį pavasarį Kristina ilgai prisimins ne tik dėl visame pasaulyje chaosą sukėlusio karantino. Tuo metu pasivaikščiojimas gamtoje su šuniukais jai buvo vienas maloniausių leidimo būdų, tačiau ramybę greitai aukštyn kojomis apvertė Akita Inu veislės šuniuko sveikata.

„Su vyru pastebėjome, kad suprastėjo šuniuko apetitas, o atėjus nakčiai būklė tapo dar blogesnė – Akira keistai lekavo ir inkštė, dantenos buvo blyškios. Supratome, kad ilgiau laukti nebegalime, išskubėjome į veterinarijos kliniką“, – prisimena nerimo kupiną naktį Kristina.

Nuvykus į veterinarijos kliniką augintiniui buvo atlikti tyrimai, nustatyta babeziozė, suleisti vaistai ir paskirtas gydymas namuose. Tačiau savijauta blogėjo. Kristina nusprendė pasikonsultuoti su kitos klinikos veterinaru, čia ir vėl buvo atlikti tyrimai, paskirti vaistai, o galiausiai pašnekovė sako sulaukusi pasiūlymo nebekankinti gyvūno ir jį tiesiog užmigdyti arba kreiptis į kitą kliniką, kurioje galėtų būti atlikta hemodializės procedūra.

„Apie migdymą net nebuvo minčių. Nors tai buvo Šv. Velykų laikotarpis, mus priėmė iš karto, padarė tyrimus. Šuniukui „Siaurio Šnaucerio“ klinikoje buvo paskirtos trys hemodializės procedūros, kurias atlikus, sveikata iš karto pradėjo gerėti“, – su ašaromis prisimena Kristina.

Kristina su augintiniu Akira © Asmeninio archyvo nuotr.

Pašnekovės teigimu, tuo metu jai ir vyrui buvo itin svarbu sulaukti palaikymo ir optimistinių prognozių. Šiandien greitai aštuonerių metų sulauksiančio šuniuko sveikata yra puiki. „Jei augintinį laikai šeimos nariu, nereikia nuleisti rankų, tik ieškoti galimybių, kaip pagydyti“, – įsitikinusi Kristina.

Su panašia situacija susidūrė ir škotų terjero šeimininkai Dainius ir Eligija. Kai išvažiavus į sodybą ir leidžiant ten laiką šuniukas staiga pasikeitė – tapo vangus, apatiškas, be to, neseniai buvo įsisiurbusi erkė, tad Dainius paskambino veterinarijos klinikoje dirbančiam draugui paprašyti patarimo.

Sulaukus rekomendacijos kuo greičiau gyvūną vežti į Kauną, nes situacija rimta, nieko nelaukė ir nuvyko į kliniką. „Pradėjo lašinti lašelines, bet tai nepadėjo. Galiausiai vienintelis kelias buvo hemodializės procedūros. „Prireikė keturių hemodializės procedūrų, bet būtent jos išgelbėjo mūsų mylimą augintinį“, – sako Dainius.

Svarbu žinoti: kada skubėti pas veterinarą ir kokios gydymo galimybės?

Babeziozė – labai klastinga liga. Kai kuriais atvejais gali pakakti gydymo vaistais, tačiau jei liga komplikuojasi ir laiku nesuteikiama pagalba – gresia mirtis. „Po erkės įsisiurbimo simptomai įprastai atsiranda po savaitės. Augintiniui pakyla aukšta temperatūra, jis pasidaro vangus, pasunkėja kvėpavimas. Ligą galima atpažinti ir iš pakitusios – tamsiai rudos šlapimo spalvos – tai signalai, kad gyvūnui būtina skubi pagalba“, – pasakoja veterinarijos klinikos gydytojas veterinaras Vytautas Siaurys.

Babeziozės metu ligos sukėlėjai dauginasi eritrocituose, ardo juos, sukelia uždegimą ir įvyksta hemolizė. Pradeda išsiskirti hemoglobinas, jis patenka į inkstus, dėl šios priežasties patamsėja šlapimas. Jei užkemšami inkstų kanalėliai, inkstai nebegali atlikti pagrindinių savo funkcijų.

Numatyti ir sustabdyti komplikacijas yra sudėtinga. Jei nesuteikiama operatyvi pagalba, liga baigiasi mirtimi. Pasak V. Siaurio, jautriausios veislės, kurioms padidėjusi komplikacijų tikimybė yra: Akita Ino, Vakarų Sibiro laika, Sibiro haskiai, Škotų terjerai. Mišrūnai būna atsparesni.

Veterinaro V. Siaurio teigimu, kas penktam augintiniui, kuris susirgo babezioze, liga komplikuojasi. Ūmios ligos atveju inkstų nepakankamumas pasireiškia 80-90 proc. gyvūnų, tuomet išgelbėti gyvybę galėti padėti tik hemodializė. Anksčiau, kai ši procedūra nebūdavo atliekama, babeziozės komplikacijos gyvūnams buvo nuosprendis, nes pažeidžia inkstus negrįžtamai.

Hemodializė taikoma veterinarijoje ir tai yra progresyvus gydymas tais atvejais, kai yra ūmūs inkstų uždegimai, kai inkstai laikinai neatlieka savo funkcijos. Hemodializė išvalant kraują padeda atstatyti inkstų veiklą. Kaip vieną iš dažnų atvejų reikia paminėti, kad tiek katės, tiek šunys gali apsinuodyti toksinais, o tai, žinoma, pažeidžia jų inkstus.

„Reikia pripažinti, kad veterinarinė hemodializė yra daug sudėtingesnė nei žmonių hemodializė, nes augintiniui procedūros metu turi būti taikoma ne tik hemodializė, bet ir bendra anestezija.

Techniškai tai sudėtinga, bet labai efektyvu. Žinoma, gyvūno organizmas turi prisitaikyti pamažu, iš pradžių procedūra trunka pusę valandos, o įvertinus rodiklius, ilginama. Hemodializė daroma tik tuo atveju, kai kito būdo išgelbėti augintinį nebėra“, – komentavo V. Siaurys.

Pasak V. Siaurio, hemodializės baimintis nereikia, nors kol kas ši procedūra Lietuvoje tik pradedama taikyti, kitose šalyse ji jau ne pirmus metus yra efektyviausias būdas gelbėti augintinių gyvybes. Pašnekovas neabejoja, kad ateityje Lietuvoje ši procedūra bus taikoma žymiai dažniau, jei norime ne imituoti gydymą, o gydyti augintinius progresyviai.