Ką valgė Kristupas Kolumbas?

Kuo maitinosi ilgos kelionės metu Kolumbo jūrininkai? Apie jų valgiaraštį išliko tik bendro pobūdžio žinios. Greičiausiai maisto atsargos ir jo ruošimo principai nelabai skyrėsi nuo tų taisyklių, kurios tuo laiku galiojo kituose laivuose. Laivo virėjui teko pareiga ne tik pamaitinti ekipažą, bet ir palaikyti vyrų sveikatą bei darbingumą. Jūrininkams buvo duodama džiovintos duonos - ji mažai svėrė ir ilgai laikėsi. Džiūvėsius mirkydavo į vandenį arba aliejų ir valgydavo su kiauliena bei pupelėmis.

Istorikų nuomone, 15 amžiuje kasdienis jūrininkų racionas buvo maždaug 3900 kalorijų. 70 proc. sudarė angliavandeniai, 15 proc. - riebalai, 15 proc. - baltymai. Nešykštėta ir vyno.

Jūrininko, kurio darbas buvo irkluoti, dienos racionas buvo toks: 700 g džiūvėsių, pusė litro vyno ir 50 g pupelių. Užtat keleiviams tuo metu teko patiems rūpintis savo mityba kelionės metu. Paprastai jų krepšiuose būdavo sūdytos arba džiovintos mėsos, arba sūdyto ungurio.

Istorikai neturi vienos nuomonės, kaip maistas buvo ruošiamas 15 amžiaus laivuose, tačiau yra žinoma, kad kiekvienas kokas turėjo nedidelę anglimis kūrenamą nešiojamąją krosnelę. Joje gamindavo maistą esant geram orui ir štiliui arba kai laivas stovėdavo reide. Jeigu orai nelepino ir jūra būdavo nerami, tuomet ekipažui tekdavo valgyti sausą davinį.

"Fotolia" nuotr.

Tam tikri požymiai patvirtina hipotezę, kad atviroje jūroje išties buvo gaminami karšti patiekalai. Jūrininkai žvejodavo - tai faktas, ir vargu ar jie valgydavo žalią žuvį, taigi laivuose turėjo būti krosnys. Įrodyta, kad karakose bei karavelėse būdavo gabenamos žaliosios ir baltosios pupelės, taip pat vytintos ir sūdytos-džiovintos žuvys. Vytintas žuvis patogu transportuoti, jos, kaip ir duonos džiūvėsiai, sveria nedaug ir ilgai negenda.

Išdarinėtos ir sudžiovintos menkės būdavo laikomos laivų sandėliuose ir ilgai neprarasdavo maistinių savybių. Žuvys būdavo ruošiamos dvejaip: "stoccafisso" ir "bacalla". Pirmoji rūšis paruošiama taip: nupjaunamos žuvų galvos, jos išdarinėjamos, tada surišamos poromis už uodegų ir pakabinamos džiūti. "Bacalla" ruošiama taip: išdarinėtos menkės supjaustomos gabalais, pašalinami stuburo kaulai, gausiai pasūdoma, po to džiovinama. Prieš valgant džiovintas menkes jas gerai išdaužydavo, kad būtų minkštesnės, ir užmerkdavo vandenyje parai.

Didžiausi džiovintų menkių tiekėjai jūreiviams buvo Islandija ir Norvegija.

Iki šiolei Genujoje liko labai populiarūs patiekalai iš džiovintų menkių, kurios perkamos dažniausiai Norvegijoje.

RECEPTAS

Genujietiškas džiovintos menkės troškinys (stoccafisso alla genovese)

Jums reikės: 1 kg išmirkytų džiovintų menkių, 1 morkos, 1 svogūno, 1 saliero, 2 skiltelių česnako, alyvuogių aliejaus, 2 šaukštų kedrų riešutų, 25 g džiovintų grybų, 1 stiklinės baltojo vyno, 500 g bulvių, 3-4 šaukštų pomidorų padažo, 1 stiklinės alyvuogių, druskos.

Išmirkytas menkes nusausinkite ir supjaustykite. Grybus taip pat išmirkykite, po to supjaustykite.

Morką, salierą ir česnakus susmulkinkite ir apkepkite aliejuje keptuvėje. Dėkite menkes, kedrų riešutus ir grybus.

Viską užpilkite baltu vynu, pasūdykite ir troškinkite apie pusvalandį nustatę nedidelę kaitrą.

Supjaustykite bulves ir sudėkite į troškinį.

Pomidorų padažą atskieskite nedideliu kiekiu vandens, supilkite keptuvėn ir troškinkite dar pusvalandį.

Kai žuvis ir bulvės bus beveik ištroškę, dėkite alyvuoges.

Šis patiekalas valgomas, kol yra labai karštas.

Šaltinis: Claudia Piras. "Culinaria Italy (Relaunch): Country. Cuisine. Culture"