Ką manai? Apie vegetarizmą...

Milana Jašinskytė:

Mėsos nevalgau jau dvejus metus. Pagrindinė to priežastis buvo noras atsisakyti nesveiko ir greito maisto. Tuo metu dalyvavau televizijos šokių projekte, todėl laiko normaliai pavalgyti labai trūko. Ėmiau piktnaudžiauti greitu maistu, o mėsos atsisakymas kuriam laikui man pasirodė geras būdas, kad sutvarkyčiau savo mitybą. Pokyčių pajutau iš karto. Pavalgiusi nebesijaučiu apsunkusi ir mieguista, galva šviesesnė, pati esu veiklesnė ir judresnė. Be to, maisto racione atsirado labai daug daržovių ir vaisių. Buvo labai įdomu ieškoti naujų patiekalų, kurie yra kur kas įdomesni, nei kitiems gali pasirodyti. Atradau labai daug įdomių skonių, prieskonių. Atsirado toks kulinarinis augimas. Iki tol maniau, kad vegetarai yra apšepę, purvinais, ilgais plaukais, valgo kažkokias prėskas kruopas. Šitas mitas greitai sugriuvo. Vegetarizmas turi kur kas ryškesnių spalvų. Tiesa, iš pradžių nerimavau, kad sparčiai nukris hemoglobino kiekis kraujyje, todėl kartą per du tris mėnesius nueidavau suvalgyti gero kokybiško jautienos kepsnio. Žiūrėdavau, kad tai būtų gera mėsa, iškepta gerų šefų. Bet galiausiai poreikis dingo. Dabar kitų neraginu atsisakyti mėsos, bet jei reikėtų rekomenduoti, tai rekomenduočiau pirmiausia valgyti kokybišką maistą - nesvarbu, ar tai mėsa, ar žuvis, ar daržovės. Viskas turi būti ekologiškai užauginta. Tai neturi būti viščiukai iš didžiųjų prekybos centrų, juk visi žinome, kaip tie viščiukai auginami. Rekomenduočiau kreipti dėmesį į kokybę, o ne į mėsos atsisakymą. Pati stengiuosi pirkti ekologišką maistą, nors pasirinkimas Lietuvoje tikrai nėra didelis.

Rolandas Mackevičius:

Nesu vegetaras ir niekada nesvarsčiau juo tapti. Gal būtų savotiškas juokas išbandyti tokį dalyką. Bet tada reikėtų valgyti daugiau duonos, kad užpildyčiau atsiradusią sielos tuštumą. Tiesa, nesu tas, kuris be mėsos negali gyventi. Jei reikėtų jos atsisakyti dėl savo sveikatos, atsisakyčiau be jokių problemų. Bet mėsą valgau nuo mažens, todėl kardinaliai viską keisti būtų baisoka. Be to, labai bijau sudžiūti. Juk, pavyzdžiui, vištiena yra labai geras proteinų šaltinis raumenims auginti. Manau, kad jos reikia valgyti. Ir šiaip skanu, tarkime, žvėriena. Kiti sako, kad gaila "bembių" (stirnų), o man negaila, man skanu. Mačiau, kaip gaidžiui galvą nusuka ir kaip triušiui kailį lupa, bet dėl to netapau vegetaru. Mano sūnaus Motiejaus pirmoji mėsytė, kurios paragavo, buvo triušiena. Tai klasika. Iki šiol jis nemėgsta varškės, bet "kala" mėsytę. Kita vertus, neturiu nieko prieš vegetarus, jie šaunūs žmonės. Anksčiau pažinojau tokių vyresnių vegetarų, jie vis klausdavo, ar man nešlykštu valgyti lavonus. Dabar nebėra tokių aršių vegetarų. Pavyzdžiui, mano sporto treneris yra vegetaras - stiprus, greitas, nuostabus žmogus. Apskritai valgymas yra tik įpročio reikalas.

Parengta pagal priedą „Laisvalaikis“