Iš kosmoso gauname labai daug: nuo sauskelnių iki Mėnulio energijos

Neturėtume nei interneto, nei sauskelnių?

Kosminių tyrimų eigoje sukurtus produktus naudojame kiekvieną dieną. Net mažiausių valstybių gyventojai neišsiverstų be jų teikiamų patogumų.

Juk net anūkai, atvažiavę pas senelius į kaimo glūdumą, naudojasi išmaniaisiais telefonais.

Gali seneliams parodyti, ar orų prognozė, pavyzdžiui, bus palanki šienapjūtei, sodinimui ir pan.

Anksčiau ir Saulė nelabai kam rūpėjo. Tik visai neseniai žmonės sužinojo apie joje siaučiančias audras ir jų poveikį technikai bei žmonių sveikatai.

Jeigu iš šią žvaigždę stebinčių astronomų negausime informacijos apie audrų galią, greitį, išmetamos plazmos kiekį ir kryptį – galime patirti daug nuostolių.

Palydovų teikiamais privalumais lietuviai naudojasi kiekvieną dieną.

Be palydovuose nustatomo labai tikslaus laiko nebebūtų nei mobiliojo ryšio, nei šiuolaikinės bankininkystės, nei laivybos, nei išvystytos traukinių infrastruktūros ar aviacijos.

Visi naudojasi mobiliuoju telefono ryšiu. Ryšio paketams arba informacinėms (balso, SMS, el. pašto ir t.t.) koduotoms sekoms perdavinėti ir sujungti į vartotojui suprantamą informaciją būtinas labai tikslus laikas.

Jis nustatomas paslaugos tiekėjų bokšteliuose, kurių apstu visoje Lietuvoje.

Tie bokšteliai tikslų laiką gauna iš kosminių palydovų. [...] Paprastam vartotojui dabar turėtų būti suprantamiau: kas nors „išjungia“ viena mygtuką kažkuriame palydove ir mobilaus ryšio nebeturime.

Tikslus laikas reikalingas ir keičiantis informacija tarp bankinių subjektų bei naudojant geografinio pozicionavimo sistemą (GPS).

Medicinoje kosmoso technologijos taip pat svarbios. Jų dėka turime kompiuterinio tomografo aparatą.

Net ir sauskelnės, kurias naudoja turbūt kiekviena vaikus auginanti šeima, buvo kurtos astronautams. Meteorologija taip pat neįmanoma be kosminių technologijų naudojimo.

Šiuolaikiniai akiniai nuo saulės atsirado tik todėl, kad iš pradžių buvo kurtos technologijos apsaugoti Visatą tyrusių kosmoso teleskopų objektyvus.

Ar kosminių technologijų vystymas, nuolatiniai raketų paleidimai kenkia Žemės atmosferai.

Visos invazijos ir technologijos kažkiek teršia gamtą, nors dabartiniai aplinkosaugos dokumentai reikalauja šį poveikį kiek įmanoma mažinti.

Tačiau jeigu tų technologijų poveikį aplinkai palygintume su vieno ugnikalnio išsiveržimu, pastarojo įvykio poveikis būtų kur kas stipresnis nei visų kosminių technologijų kartu sudėjus.

Dalyvavimas kosminėse programose prisideda prie kitų, pašalinių produktų, pritaikomų kitose srityse, plėtros.

Antai misijoms kuriamos naujos informacinės technologijos, įmantri elektronika, kuri tarnauja tiek kosminei technikai, tiek gali būti pritaikoma praktiniame žmonių gyvenime.

Į Mėnulį – „parsigabenti“ energijos

Marso planetoje ieškoma gyvybės ženklų. Marsas – arčiausiai Žemės esanti Saulės sistemos planeta, kurioje, manoma, kadaise tyvuliavo vanduo ir egzistavo gyvybė.

Nenuostabu, kad mokslininkai ryžosi ištirti būtent ją. Tačiau kyla klausimas, kam investuoti milijardines sumas į dabar jau negyvą planetą.

Pasak mokslininkų, žinios apie Raudonąją planetą ne tik padeda kartu pažinti ir mūsiškę, bet Marsas gali būti vieta, į kurią ateityje gali tekti persikelti žmonijai.

Jei jums rūpi ateinančių kartų likimas labai tolimoje ateityje, kuomet Žemėje galimai vyks pražūtingi pokyčiai, Marsas gali būti vienintelė planeta, kurioje būtų galima gyventi.

Taigi dabar turime išmokti iki ten nuskristi, pažinti jį iš anksto. Tam, kad atėjus laikui galėtumėme ten nugabenti žmones arba jų DNR.

Prasideda diskusijos apie žmonių kelionę „civilizuoti“ Marsą. Antra vertus, žinios apie Marsą išplečia mūsų žinias apie planetas ir kartu gilina supratimą apie mūsų pačių planetą – Žemę.

Tiesa, alternatyvių energijos išteklių Marse, panašu, nerasime. O jeigu ir rastumėme, anot mokslininkų, daugiau energijos būtų išeikvojama nei gaunama.

Tačiau mokslinės fantastikos filmo „The Moon“ („Mėnulis“) scenarijus gali iš dalies virsti realybe: mokslininkai jau kuria robotus ir kosmoso laivus, kurie iš Žemės palydovo „gabentų“ energiją.

Mėnulyje rasti dideli helio-3 izotopo kiekiai ateityje gali užtikrinti Žemės energijos išteklių poreikių patenkinimą. Žemės palydove energijos resursų tikrai užtenka.

Amerikiečiai šiuo metu kuria transportinį kosmoso laivą, kuriuo žaliavą, skirtą energijai gaminti, būtų galima parsigabenti į Žemę.

To paties jau siekia Kinija, Indija, Rusija ir ESA.

Asteroidų stebėjimas taip pat padės ne tik apsisaugoti nuo jų susidūrimo su Žeme, bet šie dangaus kūnai gali tapti ir energijos žaliavų resursais.

Japonų projektas „Hayabusa“ bando išmokti nutūpti ant asteroidų, kurių būriuose gali būti Žemei reikalingų medžiagų.

„Artėja laikas, kai mums ims trūkti kai kurių reikalingų medžiagų.

Juk ir dabar 80 proc. ypač retų metalų, naudojamų skaičiavimo technikoje, mobiliųjų telefonų pramonėje ir t.t., rinkos priklauso Kinijai ir Rusijai.