Savo darbui mokslininkai panaudojo keturių vyrų - 50, 51, 54 ir 71 metų - smegenis (jie visi testamentu paliko jas mokslui). Pasirodė, kad vidutiniškai smegenyse yra apie 86 mlrd. neuronų, tai yra 14 milijardų mažiau, negu buvo įsivaizduojama. Tai nemažai. Žmogaus smegenys "sulyso" tokiu nervinių ląstelių skaičiumi, kuris sudaro šunbeždžionės smegenis arba pusę gorilos smegenų.
Beje, kalbant apie tai, kiek nuo smegenų apimties priklauso organizmo išsivystymo laipsnis, nuomonių yra įvairių. Kai kurie specialistai mano, kad smegenų apimtis atitinka tik kūno dydį, kad smegenys didėja tik tam, kad būtų lengviau valdyti didelį kūną. Kiti, priešingai, mano, kad žmogaus smegenų didėjimas susijęs kaip tik su aukštųjų psichikos funkcijų atsiradimu ir sudėtingesniu socialiniu gyvenimu.
Taigi mokslui kyla klausimas: ar išties mus nuo beždžionių skiria tik didesnis smegenų nervų ląstelių skaičius? Apskritai pagal logiką turėtų būti taip: kuo didesnės smegenys, tuo protingesnis turėtų būti laimingas jų savininkas. Pavyzdžių apstu: pelės, kurių smegenys sveria vos gramą, bėgioja po laukus, beždžionės su savo apgailėtinais 400 gramų tupi zoologijos sode, o homo sapiens nuo ryto iki vakaro kiūto prie kompiuterio. O kur jam dėtis? Juk savo 1400 gramų, uždarytų kaukolėje, kur nors panaudoti reikia? Štai jis ir projektuoja kosminius laivus ir įrodinėja Puankarė teoremą.
Bet štai paradoksas: kodėl jam nepadeda kiti Žemės gyventojai, kurių smegenys yra kelis kartus didesnės, - dramblys (5 kg) arba kašalotas (7 kg)? Pasirodo, protingumas priklauso ne tiek nuo smegenų gabaritų ir svorio, kiek nuo jų svorio santykio su viso kūno svoriu. Čia žmogui nėra lygių. Pavyzdžiui: žmogaus kūno ir smegenų svorio santykis yra vos 50 (70 kg padalinkite iš 1,4 kg), karvės - 1000, šuns - 500, šimpanzės - 120, o kašaloto - net 3000. Iš "mažesniųjų brolių" pagal protą mums artimi tik delfinai: jų smegenys sveria 1700 g, o kūno svoris yra apie 135 kg, tai yra santykis lygus 80.
Šansai genijams
Bet ar visada žmonės, kurių smegenys didesnės, pasižymi aukštesniu intelektu? Pasirodo, ne, jie tiesiog turi daugiau šansų tapti genijais. Talentingų asmenybių galvos smegenys 72 proc. atvejų yra didesnės už vidutines. Skaičiavimai rodo, kad žmogaus, kurio smegenų masė yra didesnė negu vidutinė, maždaug 6 kartus daugiau už nedidelių smegenų savininką turi šansų būti talentingas. Šis dėsningumas nereiškia, kad visi žmonės, turintys mažas smegenis, neabejotinai negabūs. Tiesiog gerokai sumažėja tikimybė, kad išsivystys didesni nei vidutiniai gabumai. O paprasti žmonės, neturintys ypatingų talentų, gali turėti dideles smegenis.
Žinomi atvejai, kai paprastų darbininkų smegenys pagal masę pranokdavo net talentingiausių asmenybių smegenis. Galvos apdangalo dydis negali būti jo savininko intelektinių gebėjimų kriterijus. Šiai išvadai patvirtinti paprastai pateikiamas dviejų garsių rašytojų pavyzdys - Ivano Turgenevo ir Anatolio Franso (Anatole France). I.Turgenevo smegenys svėrė 2012 g, o A.Franso - vos 1017 g. Toks ryškus dviejų panašių literatūros talentų smegenų masės skirtumas paneigia teoriją apie žmogaus gabumų ir smegenų dydžio ryšį.
Sveriamos genijų smegenys
Talentingų žmonių smegenys sveriamos jau daugiau kaip 700 metų. Pagrindinis dėmesys būdavo skiriamas meno, mokslo, literatūros, politikos ir nusikaltėlių pasaulio atstovų smegenims. Mokslininkai tikėdavosi, kad pavyks nustatyti smegenų masės ir talento, mažų smegenų ir nusikalstamos veiklos ryšį. Daugybės įvairioms socialinėms grupėms priklausančių, įvairių polinkių ir realizuotų gabumų žmonių smegenų masės matavimais įrodyta, kad akivaizdaus ryšio tarp smegenų masės ir talentingumo nėra.
Greičiausiai, kaip rodo naujausi tyrinėjimai, gabumai priklauso ne nuo smegenų masės, o nuo konkrečių jų dalių masės. Pavyzdžiui, regos zonos apimtis gali siekti nuo 3 iki 6 tūkst. kubinių milimetrų, taigi žmogus, turintis mažas smegenis, bet didelę regos zoną, labiau vertins tapybą, o žmogus, turintis dideles smegenis, bet mažą regos zoną, veikiausiai taip ir nesupras, kam žmonės dažais teplioja drobes.
Parengta pagal dienraščio "Respublika" priedą "Laisvalaikis"
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą