JAV mokyklose tiksliųjų mokslų mokomasi repo ritmu

Apie 70 procentų vyresniųjų vidurinių mokyklų klasių moksleivių Niujorke sudaro afroamerikiečiai bei Lotynų Amerikos kilmės moksleiviai. Tačiau neseniai visose Jungtinėse Valstijose darytų apklausų duomenimis, geriausiai tiksliuosius bei gamtos mokslus išmano amerikiečiai, kurių tėvai kilę iš Azijos šalių, tada seka baltieji, o juodaodžių bei vadinamųjų „latinos“ tarpe tiksliuosius mokslus supranta ir domisi tik keturi procentai moksleivių.

Užtat niekam ne paslaptis, kad šios etninės grupės – itin gabios humanitariniams dalykams, ypač literatūrai, o dar tiksliau – repo rimams.

GZA – legendinės hip hopo grupės Wu-Tang Clan narys – mokyklą paliko dešimtoje klasėje. Tačiau dabar, paskatintas Kolumbijos universiteto profesoriaus Christopherio Emdino, grįžta į Niujorko mokyklas, kad tuo, ką moka geriausiai – repu, sudomintų vaikus tiksliaisiais mokslais.

Dešimtyje Niujorko mokyklų įgyvendinamo eksperimentinio projekto metu vaikai skatinami per tiksliųjų ir gamtos mokslų pamokas ką tik sužinotus faktus čia pat parepuoti savo bendraklasiams. Taip vaikai lavina ir savo literatūrinius gebėjimus. GZA jiems kala į galvas, kad repas neatsiejamas nuo metaforų, tad gamtos mokslų dėsnius privalu papuošti savo gatvės aplinkoje randamais palyginimais, o visa tai paskui dar susukti į prasmingo rimo vyniotinį.

Profesoriaus Ch. Emdino nuomone, atraktyvus mokymosi metodas galėtų smarkiai išauginti jo pasekėjų – juodųjų dėstytojų prestižiniuose Jungtinių Valstijų universitetuose skaičių, o GZA teigia, kad norint parepuoti apie fotosintezę klasiokams, ją išmanyti reikia žymiai geriau nei atsiskaitinėjant prie lentos mokytojui.