Išsklaidytas mitas apie senatvės siaubus

Gyvename pasaulyje, kuriame viešpatauja žiaurus jaunystės kultas. Su tokio pasipiktinimą keliančio šovinizmo reiškiniais susiduriame kasdien. Solidaus amžiaus artėjimo daugelis laukia su siaubu, įsitikinę, kad jų nelaukia nieko gero: ligos, skurdas, išorinio patrauklumo praradimas ir potraukio priešingai lyčiai gesimas... Tačiau kai kurie šiuolaikiniai senėjimo problemų tyrinėtojai padarė netikėtai optimistines išvadas. Didžioji dalis mūsų įsivaizduojamų senatvės košmarų - prasimanyti. Ir, beje, būtent mūsų isterija dėl negrįžtamai prarastos jaunystės yra daugelio bėdų šaltinis.

Sociologė Beka Levi (Becca Levy) iš Jeilio universiteto atliko plataus masto ilgalaikius tyrimus: nuo 1968 iki 2007 metų (tai yra 40 metų!) ji domėjosi 440 savanorių grupės sveikatos būkle. Mokslininkė apklausos dalyvius padalijo į dvi kategorijas: tuos, kurie baiminosi artėjančios senatvės, ir tuos, kurie ją vertino ramiai, kaip natūralų gyvenimo procesą. Paaiškėjo neįtikėtinų dalykų: pirma, optimistai gyveno vidutiniškai 7,5 metų ilgiau už niurgzlius. O antra, veiklūs optimistai, kurie teigiamą požiūrį į gyvenimą sustiprino sportu ir žalingų įpročių atsisakymu, gyveno 10,5 metų ilgiau. Be to, koncepcijos „Mano metai - mano turtas“ šalininkai gerokai rečiau sirgo širdies ir kraujagyslių ligomis ir pastebimai greičiau už panikuotojus pasveikdavo po infarktų.

Jauni nieko nesupranta apie meilę!

Viena iš didžiausių baimių - priverstinis pasitraukimas iš „didžiojo sekso“. Išties, seksualinio aktyvumo pikas būna maždaug apie 20 metus. Tačiau, tyrimų duomenimis, meilės įkarščio lygis beveik nekinta iki 50-55 metų. Paskui dar 15-20 metų trunka laipsniškas perėjimas iš „profesionalų“ į „mėgėjus (jei sportuojate, prie šio skaičiaus pridėkite dar 5 metus). Medikai tvirtina, kad apie 30 proc. sveikų 65-74 metų žmonių sekso malonumą patiria mažiausia 1 kartą per savaitę. Ir galop svarbiausia: remdamiesi apklausų duomenimis, mokslininkai sudarė pasitenkinimo gyvenimu ir seksualinio aktyvumo grafiką. Pasirodė, kad šios kreivės kertasi tam tikrame taške 55-60 metais. O paskui vyksta paradoksalus reiškinys: libido po truputį silpnėja, užtat domėjimasis gyvenimu - didėja!

Sportas ir vėlyvas gimdymas ilgina gyvenimą

Tokiose sporto šakose kaip sprintas ir sunkumų kilnojimas, kur būtinas staigus energijos pliūpsnis, rekordų siekti geriausia esant 20-25 metų. Bet tose sporto šakose, kuriose reikia ištvermės, konkuruoti galėsite ir perkopę 50. Amerikietė Sani Maki 61-ąjį gimtadienį paminėjo dalyvaudama triatlono čempionate „Geležinis žmogus“. Turnyro dalyviai tą pačią dieną dalyvauja 180 km dviračių lenktynėse, bėga maratoną ir plaukia 4 km.

Fiziologai vieningai tvirtina: fizinių jėgų mažėjimo procesas prasideda nuo 45-erių ir tolydžiai tęsiasi keletą dešimtmečių. Bet palaikant fizinę formą galima ir 70-ies bėgti maratoną ir daugybę kilometrų plaukti ar važiuoti dviračiu. Aktyvaus gyvenimo atsisakymas paprastai būna susijęs su neteisingu stereotipu: jei žmogus išėjo į pensiją, jis turi mažinti gyvenimo tempą. Tačiau priežasčių tai daryti iš tiesų nėra. Beje, moterys gali pasinaudoti puikiu būdu pratęsti gyvenimą, nesiplūkdamos treniruoklių salėje. Tiesiog reikia pagimdyti vaiką po 30 metų. Bostono universiteto specialistai atliko 551 šeimos, kuriose buvo ilgaamžių, genetinius tyrimus. Paaiškėjo, kad moterys, pagimdžiusios pirmagimį 33 metų, dukart dažniau sulaukdavo 95 metų, lyginant su moterimis, paskutinį kartą gimdžiusiomis 29-erių.

Kūrybiniai gebėjimai

Kūrybinių jėgų suklestėjimas paprastai sutampa su 40-45 metų laikotarpiu. Tokio amžiaus būdami daugiausia atradimų padarė Nobelio laureatai. Vėliau iššokti virš bambos tampa sunkoka dėl objektyvių priežasčių - mažėja smegenų baltosios medžiagos apimtis. Ši medžiaga yra atsakinga už informacijos apdorojimą, ir mūsų smegenys pradeda šiek tiek strigti įsisavindamos daug naujų žinių. Beje, sklerozė yra toli gražu ne vien išminties sukaupusių senolių dalia. Ilgalaikė atmintis, kuri padeda įsiminti daugybę informacijos, pradeda silpnėti jau baigus mokyklą. Su trumpalaike atmintimi (ji padeda operatyviai spręsti užduotis ir išlaiko informaciją nuo 30 sekundžių iki paros) yra šiek tiek geriau. Tačiau nereikia nusiminti. Mokytis ko nors naujo, aišku, bus sunkiau, bet po 40-ies pats laikas apmąstyti žinias ir patirtį, kurias jau sukaupėte iki to laiko.

Jaunystės šaltinis - mūsų požiūris į gyvenimą

Gebėjimas mąstyti giliau ir plačiau išsivysto apie 50 metus. Iki to laiko imame geriau pažinti žmones, pajėgiame objektyviai pasverti „už“ ir „prieš“ ir sumaniausiai operuojame bendromis žiniomis. Įdomiausia, kad net 80-mečiai pagal šiuos rodiklius gali nušluostyti nosį 20-mečiams jaunuoliams. Žmogaus gyvenimas sutvarkytas taip, kad įvairiais amžiaus tarpsniais geriausiai atsiskleidžia įvairios savybės. Vos nuslūgsta viena banga, užplūsta kita. Seksualumo pikas - apie 20 metų, fizinio tobulumo amžius - 30 metų, kūrybiniai gebėjimai ryškiausiai atsiskleidžia apie 40 metų, o intelektas sulaukia brandos po 50-ies. Bet visų šių savybių aukštą lygį įmanoma išlaikyti labai labai ilgai. Garsusis jaunystės eliksyras, mano mokslo žyniai, yra mūsų rankose. Genetikų nuomone, gebėjimas išlaikyti aktyvumą ir veiklumą iki 85 metų tik 25-30 proc. priklauso nuo genų, kurie mums atiteko iš tėvų. Visa kita - mūsų požiūris į savo gyvenimą.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“