Kava
Kaip skelbia legenda, arabas Halidas iš Pietų Etiopijos Kafoje ganė avis ir pastebėjo: gyvuliai tampa energingesni, paėdę tam tikrų uogų. Jas surinkęs, Halidas išvirė gėrimą, kuris ir buvo pirmoji pasaulyje kava. Jau XV a. kavos pupelės iš Etiopijos ir Jemeno buvo eksportuojamos į Meką ir Turkiją, o iš ten 1645 m. pateko į Veneciją. Į Angliją kavos pupelių 1650 m. atvežė Paskua Rosis (Pasqua Rosee) ir atidarė pirmąją kavinę Londone. Žodžio „kava“ kelias buvo ilgas: arabų „qahwa“ virto turkų „kahve“, italai perėmė ją kaip „caff“, o anglų kalboje atsirado žodis „coffee“.
Muilas ir šampūnas
Kasdieninis maudymasis - vienas iš islamo reikalavimų. Galbūt būtent todėl musulmonai tobulino muilo receptą. Yra žinoma, kad kažką panašaus į muilą naudojo ir senovės egiptiečiai, ir romėnai, bet būtent arabai susiprato maišyti augalinį aliejų su natrio šarmu ir aromatinėmis medžiagomis. Anglijoje šampūnas atsirado 1759 m., kai kažkoks musulmonas atidarė pirtį Braitone.
Kilimai
Kilimai viduramžių musulmonams atrodė esantis neatskiriamas rojaus atributas. Audimo technika buvo labai išvystyta, nuolatos atsirasdavo naujų spalvų, ir audėjų meistriškumas buvo įspūdingas. O Europoje ant grindų būdavo tiesiami pinti kilimėliai, po kuriais kaupdavosi šiukšlės ir nešvarumai. Nieko keista, kad arabiški ir persiški kilimai greitai išpopuliarėjo.
Smailioji arka
Smailioji arka - būdingas Europos gotikinių katedrų elementas, bet tokių arkų idėja pasiskolinta iš rytietiškos architektūros. Ji buvo tvirtesnė už pusapvalę arką, naudotą romėnų ir normanų, taigi suteikė galimybę statyti aukštesnius ir sudėtingesnius pastatus. Taip pat europiečiai iš musulmonų perėmė briaunotųjų skliautų ir apvalių langų - rozečių konstrukcijos - idėjas. Europos pilys su šaudymo angomis, parapetais, barbakanais ir kvadratiniais bokštais tapo rytietiškųjų kopijomis. Pavyzdžiui, Henriko V pilies architektas buvo musulmonas.
Automatinis plunksnakotis
Pirmasis automatinis plunksnakotis buvo sukurtas 953 metais sultonui: valdovas pareikalavo plunksnakočio, kuris neteptų drabužių ir rankų. Anuomet rašalo padavimo į plunksnakočio galiuką sistema buvo tokia pati kaip dabar.
Šachmatai
Šachmatais lošdavo jau senovės indai, bet žaidimas labai skyrėsi nuo to, koks žaidžiamas dabar. Šiuolaikinis variantas atsirado Persijoje, iš ten ir paplito Europoje: X a. į Ispaniją žaidimą atgabeno maurai.
Čekis
Pats žodis „čekis“ yra kilęs iš arabų „saqq“, kuris reiškia raštišką įsipareigojimą apmokėti pristatytą prekę. Čekių būtinybė atsirado dėl to, kad vežti pinigus didelius atstumus buvo labai pavojinga. Jau IX a. musulmonai verslininkai galėdavo gauti pinigų pagal Kinijoje išrašytus čekius Bagdado bankams.
Numeracijos sistema
Numeracijos sistema, kuria šiandien naudojamasi visame pasaulyje, tikriausiai yra kilusi iš Indijos, bet skaičių forma - arabiška. Pirmą kartą jie buvo atspausdinti matematikų Chorezmio (Al Khwarizmi) ir Al Kindi darbuose 825 m. Arabų matematikų darbo rezultatai, įskaitant algoritmus ir kai kurias trigonometrijos teorijas, į Europą pateko tik po 300 metų. Chorezmis yra laikomas algebros pradininku, o Al Kindi atrastoji dažnių analizė tapo šiuolaikinės kriptografijos pagrindu.
Chirurgijos instrumentai
Daugelis šiuolaikinių chirurgijos instrumentų, įskaitant skalpelius, medicininius pjūklus, spaustukus, plonas žirkles, yra tokie patys, kokius juos sukūrė chirurgas Al Zachravis (Al Zahrawi). Būtent jis nustatė, kad ketgutas, naudojamas vidinėms siūlėms, organizme natūraliai rezorbuojasi ir gali būti naudojamas medicininėms kapsulėms gaminti. XIII a. musulmonas gydytojas Ibn Nafis aprašė kraujotakos procesą, ir tik po 300 metų tą patį padarė Viljamas Harvis (William Harvey). Musulmonai gydytojai išrado anestetikus ir tuščiavidurę adatą kataraktos ekstrakcijai.
Alkūninis velenas
Alkūninį veleną išrado musulmonas inžinierius Al Džazaris (Al Jazari). Vienas svarbiausių mechanikos išradimų, iki šiol viena pagrindinių šiuolaikinių mašinų dalių, iš pradžių buvo naudojamas drėkinimo sistemose. Inžinierius taip pat sukūrė pirmąjį mechaninį laikrodį. Al Džazarį galima laikyti robotų technikos tėvu. Kodinė spyna - taip pat jo išradimas.
Šiuolaikinė chemija
Jabiras ibn Hajanas (Jabir ibn Hayyan), Europoje žinomas kaip Geberis, - mokslininkas, alchemiją pavertęs chemija. IX a. jis atrado procesus, kurie iki šiol naudojami šiuolaikiniame moksle: distiliaciją, kristalizaciją, lydymąsi, rafinavimą, oksidaciją, garinimą ir filtraciją. Geberis išrado distiliavimo aparatą, ir dėl jo pasaulyje atsirado alkoholiniai gėrimai ir aromatai, naudojami kvepalams gaminti.
Pietūs iš trijų patiekalų
Trijų patiekalų pietų koncepciją - sriuba, mėsa arba žuvis, o po to vaisiai ir riešutai - IX a. iš Irako į Kordobą atsigabeno Ali ibn Nafis. Taip pat jis įpratino naudoti krištolines stiklines (kurias išrado jau minėtas Abasas ibn Firnas).
Sodai
Viduramžių Europoje daržų buvo, bet būtent arabai sodą vertino kaip poilsio ir meditacijos vietą. Pirmieji tokie karališki sodai atsirado XI a. musulmoniškoje Ispanijoje. Gvazdikų ir tulpių tėvynė - taip pat musulmoniškos šalys.
Parašiutas
Prieš tūkstantį metų iki brolių Raitų mintis sukurti skraidomąjį aparatą atėjo į galvą poetui, astronomui ir inžinieriui Abasui ibn Firnui (Abbas ibn Firnas). 852 m. jis nušoko nuo mečetės stogo, apsivilkęs plevėsuojantį apsiaustą su pritvirtintomis prie jo medinėmis lentutėmis. A.Firnas tikėjosi, kad sklęs kaip paukštis, bet nieko neišėjo. Apsiaustas sulėtino kritimą ir tapo tarsi pirmuoju parašiutu, o mokslininkas atsipirko lengvu išgąsčiu ir nedidelėmis traumomis. Būdamas 70-ies, patobulinęs savo aparatą, A.Firnas pakartojo savo bandymą, nušokdamas nuo kalno. Jam pavyko ore išsilaikyti 10 minučių, bet paskui nukrito ir susilaužė kojas, mat prie aparato nepritaisė uodegos.
Torpedos ir raketos
Nors kinai ir išrado paraką ir naudojo jį fejerverkams, būtent arabai susiprotėjo išvalyti jį kalio salietra ir naudoti kariniams tikslams. Musulmonams pavyko savo ginklais išgąsdinti ir kryžiuočius. Jau XV a. jie išrado raketą ir torpedą - kriaušės pavidalo bombą su strėle gale, kuri sprogdavo priešo laivuose.
Skiepai
Pirmieji skiepų idėją iškėlė ne E.Dženeris (E.Jenner) ir L.Pasteras (L.Pasteur), o musulmonai. Į Europą ši technika pateko iš Turkijos 1724 m., kai Stambule į šią procedūrą atkreipė dėmesį Anglijos pasiuntinio žmona. Turkijoje vaikai būdavo skiepijami nuo raupų likus 50 metų iki vakcinacijos pradžios Europoje.
Vėjo malūnas
Vėjo malūną arabai išrado 634 m. ir naudojo kukurūzams malti ir vandeniui tiekti. Arabijos dykumose vienintelis energijos šaltinis buvo vėjas, mėnesius pučiantis viena kryptimi, ir šis šaltinis buvo visu pajėgumu išnaudojamas. Malūnai būdavo su 6 arba 12 sparnų, apdengtų audiniu ir palmių lapais. Europoje pirmieji vėjo malūnai atsirado tik po 500 metų.
Žemė - apvali
IX a. daugelis Rytų mokslininkų manė, kad Žemė yra rutulio formos. Pagal astronomą Ibn Hazmą tai įrodo faktas, kad „saulė visada yra vertikaliai tam tikro taško Žemėje atžvilgiu“. Tik po 500 metų tai suprato Galilėjus. Musulmonų astronomų skaičiavimai buvo tokie tikslūs, kad nustatydami pusiaujo ilgį jie suklydo tik apie 200 km.
Rašyti komentarą