Įsimylėjėlius visur pažinsi

Japonijoje Šv.Valentino dieną sveikinami tik vyrai. Japonės vyrams dovanoja šokolado, dažniausiai šv.Valentino figūrėles. Manoma, kad tik šią dieną moteris, nesusigadinusi reputacijos, gali prisipažinti meilę. Bet Japonijoje taip galima sveikinti ne tik mylimą vyrą, bet ir draugus, bendradarbius, pažįstamus. Tokia dovanėlė dovanojama tiesiog iš mandagumo ir kainuoja nedaug. Mylimam vyrui japonė išrenka brangesnę ir svaresnę dovaną. Vyras, kuriam moteris padovanojo „Valentino dovaną“, atsakydamas privalo padovanoti papuošalą, firminį rankinuką, pakviesti į restoraną ir pan. Lygiai po mėnesio, tai yra kovo 14-ąją, Japonijos vyrai teikia atsakomąsias dovanas savo mylimosioms. Vyrai moterims dovanoja baltojo šokolado, todėl ši diena Japonijoje vadinama baltąja diena.

O štai Amerikoje XIX a. pradžioje, kai cukrus kainuodavo nemažus pinigus, jaunikiai savo sužadėtines sveikindavo įteikdami marcipano, kuris buvo laikomas labai brangia dovana. Vėliau, kai cukraus pramonė suklestėjo, tradicija dovanoti saldumynus įgavo milžinišką mastą: amerikiečiai dovanodavo saldainius su rašytiniais sveikinimais, saldainiai dažniausiai būdavo pakuojami į specialias širdies formos dėžutes. Karamelės gaminiai Šv.Valentino dienai būdavo gaminami baltos ir raudonos spalvų, kaip aistros ir tyros meilės simbolis. Šiuolaikinės Meilės dienos šventimo tradicijos įvairiose Amerikos valstijose gali skirtis. Pavyzdžiui, jei įsimylėjusi mergina su savo širdies draugu atsidūrė Atlantoje arba Niujorke, ji gali pati jam pasipiršti, ir tokio pasiūlymo vyras neturi teisės atsisakyti. Bet jei vis dėlto atsisako, merginai turi padovanoti šilkinę raudoną suknelę, o sau - raištelį su užverta ant jo širdimi.

Labai savotiškai Šv.Valentino diena minima Vokietijoje. Meilę vokiečiai laiko tam tikros rūšies pamišimu, tad jiems šv.Valentinas - psichikos ligonių globėjas. Todėl vasario 14-ąją vokiečiai psichiatrijos ligonines puošia ryškiai raudonais kaspinais, oro balionais, o jų koplyčiose tą dieną vyksta specialios pamaldos. Amerikiečiai ir vokiečiai, be mylimųjų, sveikina ir savo kolegas, mokytojus ar tiesiog priešingos lyties asmenis, kuriems jaučia simpatiją. O štai anglai, kurie labai myli naminius gyvūnus, sveikina ir savo augintinius - kates, šunis, papūgėles, žiurkėnus ir t.t. Prancūzijoje Šv.Valentino dieną paprastai dovanojami juvelyriniai dirbiniai. Beje, prancūzai pirmieji sugalvojo sveikinant su Meilės diena siųsti „Valentino laiškus“ - eiliuotus linkėjimus. Ispanijoje meilės laiškai dažniausiai siunčiami karvelių paštu. O danai laikosi romantiškos tradicijos - dovanoja vieni kitiems džiovintų baltų gėlių.

Lenkai pagal tradiciją lankosi Poznanės vyskupijoje, kur, kaip tikima, yra saugomi šv.Valentino palaikai (ar jų dalis) ir kabo jo stebuklingas paveikslas. Manoma, kad pagerbus šventojo relikvijas ims sektis meilėje.

Italai mylimiesiems dovanoja saldumynų, todėl Italijoje Šv.Valentino diena vadinama saldžiąja. Taip pat italai paštu siuntinėja „Valentino laiškus“ rožiniuose vokuose, užantspauduotuose „bučiniu“ ir be atgalinio adreso.

Įsimylėjėlių diena yra paplitusi visame pasaulyje, tačiau yra šalių, kuriose švęsti Valentino dieną neįprasta arba net draudžiama. Tai pirmiausia musulmoniškos šalys, pavyzdžiui, Saudo Arabija. Tai vienintelė šalis, kurioje Šv.Valentino diena uždrausta įstatymu. Tiems, kurie jį pažeidžia, skiriamos didelės baudos. Pirmiausia draudimas galioja šalies prekybos tinklams. Uždrausta prekiauti pliušiniais žaisliukais, širdelėmis ir kitokiais Šv.Valentino dienos atributais. Gėlių parduotuvės įpareigotos Šv.Valentino dieną nepardavinėti raudonų rožių. Saudo Arabijos valdžia draudimą aiškina tuo, kad pragaištingos Vakarų tradicijos drumsčia jaunosios kartos protus, o tokios šventės jaunimą tik tvirkina.

Tradicija švęsti Valentino dieną krikščioniškose šalyse gyvuoja seniai, bet pavadinti šią šventę bažnytine yra sunku, greičiau tai pasaulietinė šventė su šiokiu tokiu pagoniškosios kultūros atspalviu. Romoje šiuo metų laiku būdavo švenčiama vaisingumo ir pavasario šventė, pagerbiama vedybų deivė Junona. Yra istorinių žinių, kad jaunos romėnės vasario 14-ąją į specialius ąsočius mesdavo meilės laiškučius savo mylimiesiems.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“