Iš užmaršties iškyla dirižabliai

92 metrų ilgio orlaivis-dirižablis yra 15 metrų ilgesnis už didžiausius keleivinius orlaivius. Jo svoris siekia 20 tonų. Orlaivio kūrėjai tvirtina, kad jis gali pakilti į šešių kilometrų aukštį ir pasiekti iki 148 km per valandą greitį.

Apie naujų dirižablių skrydžių reikšmę žmonijai kalbamės su habilituotu fizinių mokslų daktaru VU profesoriumi Jonu GRIGU.

- Dirižabliai varomi vandeniliu arba heliu, koks esminis skirtumas?

- Helis yra pačios lengviausios dujos, todėl dirižablis ar balionas, pripildytas helio, sparčiausiai kyla į viršų, kitaip tariant, sukuria didžiausią keliamąją galią. Vis dėlto helis yra labai retos dujos, jos atsiranda vykstant branduolinėms reakcijoms žemės gelmėse, jos skverbiasi iš žemės ir išlekia į kosmosą, todėl helį reikia mokėti ir suspėti pagauti, kai jis greitai išlekia į atmosferą. Beje, helis - ir labai brangios dujos.

Sunkesnės yra vandenilio dujos, bet vandenilis labai paplitęs visatoje, dabar fizikai moka vandenilį gaminti skaidydami vandenį. Tačiau bėda ta, kad tiek helis, tiek vandenilis yra labai degios dujos. Kalbant apie dabartinius oro balionus, tai jie skraido šildydami orą, šiltas oras lengvesnis, atvira liepsna pašildžius orą atsiranda keliamoji jėga.

Daugiau nei prieš šimtmetį atrodė, kad dirižabliais bus galima skraidyti per Atlantą. Pirmasis vokiečių dirižablis perskrido per Atlantą, tačiau Amerikoje trenkus žaibui užsidegė ir žuvo daugiau nei 100 keleivių, todėl skraidymai dirižabliais nutrūko.

- Prieš trejus metus viena amerikiečių bendrovė darė hibridinio lėktuvo-dirižablio „Aeroscraft“ bandymus. Be pagrindinio žvalgybinio tikslo, tai ir ilgesni skrydžiai, sunkesni kroviniai, mažiau sunaudojamų degalų. Dirižabliai turės naują ateitį?

- Būtų sunku vienareikšmiškai atsakyti, tačiau po aviacijos pradininkų brolių Raitų lėktuvų praėjo daug laiko, buvo sukurta įvairių skraidančių įrenginių, įvairių rūšių lėktuvų. Aviacijos srityje mokslininkai inžinieriai nuolat kuria įvairius variklius, jų prikurta ir kosmosui. Neatmetama, kad dirižabliai tam tikriems tikslams gali būti panaudoti. Juk dirižabliai nekelia jokio garso, jie nepagaunami radarų, - tai du labai dideli pranašumai, dirižabliai gali naktį kur nors priskristi nesukeldami jokių įtarimų. Beje, dabar yra visokiausių žaibui atsparių lengvų medžiagų, taigi, manau, perspektyvų yra. Žvalgybai panaudoti dirižablius perspektyvą matau. Dabar susitvarkyti, kad pats dirižablis būtų saugus, yra šimteriopai lengviau, nei tokios galimybės buvo prieš 100 metų.

- Jei dirižabliai taps visiškai saugūs, galėsime kalbėti ir apie jų pritaikymą visuomenės poreikiams?

- Žinoma, pavyzdžiui, dronai pirmiausia ir buvo kurti žvalgybai, dabar dronai naudojami beveik buityje, netoli tas laikas, kai dronai pristatys paštą. Iš pradžių visos technologijų naujovės dažniausiai pritaikomos gynybos arba karo reikalams, tik po 10-20 metų ateina į buitį.

- Šį mėnesį iš Anglijos į padangę pakilo ilgiausias pasaulyje orlaivis-dirižablis, įspūdinga tai, kad jis danguje gali išbūti 5 dienas, net nutūpti ant vandens. Kokią žinią pasauliui neša šis laimėjimas?

- Prieš daugiau nei 100 metų vokiečių dirižablis perskrido Atlantą. Jeigu ne ta nelaimė, tai yra žaibo uždegtas nutekėjęs helis, gal šiandien dirižabliais būtų skraidoma dažniau nei lėktuvais. Tačiau minėta nelaimė užkirto kelią skraidymui, kaip nutiko ir dabartiniais laikais prancūzų, anglų viršgarsiniams lėktuvams, kai jie sudužo. Įvykus nelaimei atsiranda naujų patobulinimų, taigi atsiranda ir nauja įrenginių karta.

Žmonijos mintys tobulėja, kuriami vis naujesni ir tobulesni skraidymo aparatai. Žmonijos progresas nesustoja ir jokia nelaimė to progreso nestabdo, atvirkščiai, veikiau skatina tobulėti ir tobulinti įrenginius.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“