Iš mergaitės į moterį

Tai tarsi važiavimas autobusu, atsakomybės nėra tiek, kaip vairuojant mašiną: galima ramiai dairytis per langą, skaityti knygą, paplepėti su pakeleiviais, bet negali nuspręsti, kur autobusas turi važiuoti ir kur sustoti, o kai tampi atsakinga už savo gyvenimą, tai kaip mašinos vairavimas: atsakomybės žymiai daugiau, bet ir gali ir nuspręsti kuria kryptimi važiuoti.

Tai kada tampama suaugusia moterimi?

1. Kai suvoki, kad tik nuo tavęs priklauso tavo gyvenimas, tavo laimė, tavo pasirinkimai. Didžioji dalis gyvenimo kortų yra tavo rankose ir tu darai svarbiausius pasirinkimus. Tu sprendi, kur sukti gyvenimo vairą.

Tėvai, draugai, vyras ar visuomenė nėra atsakingi už tavo laimę ir visą gyvenimą tau reiks gyventi su vieninteliu žmogumi – savimi. Todėl apsimoka pradėti klausytis savęs ir kliautis savimi, kad ir kaip baisu būtų, tai tik baimė.

2. Kai supranti, kad visokio mėšlo gyvenime gali pasitaikyti ir kad pasakos ir yra tik pasakos, o gyvenimas yra visoks ir tai nieko tokio. Mergaitės nori rožinio pasaulio, kur viskas būtų tobula.

Mergaitės nenori purvo, chaoso, problemų, visa ko, kas negražu, neiškvėpinta ir neblizga. Mergaitės nori tobulos barbės gyvenimo, todėl joms sunku susitaikyti su gyvenimo netobulumais, sudėtinga atsigauti po nesėkmių ar tiesiog suvokti, kad pasaulis neprivalo būti toks, kokio jos nori.

Suaugusi moteris mato nepudruotą realybę ir suvokia, kad gali būti visaip, bet ji ne stiklinė nesuduš ir turės pakankamai jėgų, išminties ir drąsos susidoroti su visais sunkumais.

3. Kai nustoji laukti pasakų princo, kad išgelbėtų tave. Tai turbūt žanro klasika, kai lauki savojo vyro tam, kad pagaliau taptum laiminga, įsigytum būstą, atsikratytum netinkamų santykių ir t.t.

Va čia ir reikėtų sustoti ir nebekuri iliuzijų, kaip mergaitė su degtukais H.K. Anderseno pasakoje, o pati po žingsnis po žingsnio kurti savo gyvenimą, nes brandūs ir išmintingi vyrai ieško lygiaverčių partnerių.

4. Kai susitaikai, kad gyvenime nebūna greitos sėkmės, lengvų pinigų ar stebuklingos dietos. Viskas turi savo kainą. Ir maži kasdieniai įpročiai gyvenime yra svarbiau už kardinalius gyvenimo pokyčius. Čia turbūt vėl apie tikėjimą pasakomis arba pasikliovimą likimu.

Aš labai retai kada pavydžiu kitiems žmonėms, nes labai gerai žinau, kad už viską reikia susimokėti: už naujesnį automobilį, už karjerą, už tobulą išvaizdą. Visi šie dalykai reikalauja laiko, jėgų, pastangų ir labai naudinga įvertinti ar už norimą dalyką verta mokėti jo kainą. Ir čia ne apie pinigus, bet apie mūsų laiką ir energiją.

Brandos kelias yra ilgas ir ne visada lengvas. Pasaulyje daug grožio ir gėrio yra daugiau nei blogio, bet reikia nesislėpti rožiniame pasaulyje norint tai pamatyti ir patirti.

Psichologė-psichoterapeutė Gintarė Jurkevičienė | psichologijoscentras.lt