Intelektas priklauso nuo mūsų pasirinkimų

- Kaip manote, ar televizija gali pakelti intelektą, padaryti žmogų protingesnį?

- Gali, jeigu televizija nebukina žmonių. Televizija gali pakelti intelektą, juk dabar žmonės daugiau informacijos gauna iš televizijos. Gerai, kad televizijos rodo šviečiamąsias laidas apie gamtą, pasaulį. Žmonės jas mėgsta ir tikrai, jas žiūrėdami, lavina savo protą.

Aš mėgstu pasižiūrėti „History“, „National Geographic“ kanalus. Tuos kanalus žiūrėdamas gali labai save apšviesti, patobulinti intelektą. Žinoma, reikia žiūrėti teisingas laidas. Jeigu žiūrėsi šou programas, kurios dominuoja mūsų televizijose, tai intelekto nepridės. Manau, šou laidos tik bukina. Visa laimė, kad yra ir kitokių laidų.

- Kaip mokslo populiarinimo laidos, mokslinės fantastikos filmai, knygos pakeitė žmonių gyvenimus? Ar esate pastebėjęs konkrečių atvejų?

- Žinoma. Įvairių šalių mokslo populiarintojai ir mokslininkai, net politikai tai pastebi. Aš esu parašęs ne vieną mokslo populiarinimo knygą, šimtus mokslo populiarinimo straipsnių, rašydavau į žurnalą „Mokslas ir gyvenimas“. Štai mano gimtajame Kabelių kaime, Varėnos rajone, prieš daug metų kalbėjausi su paprastu kaimo vaikinu, traktorininku, kuris buvo baigęs tik pradinę mokyklą. Su juo buvo galima pasikalbėti apie fiziką, biologiją, archeologiją, architektūrą ir apie bet kokią kitą kultūros sritį. Jis taip teisingai, šviesiai, aiškiai, švariai kalbėjo. Buvau nustebęs ir paklausiau jo, iš kur jis taip viską žino. Jis man atsakė, kad skaito žurnalą „Mokslas ir gyvenimas“. Aš pasiteiravau, ar jis supranta, kas ten parašyta. O jis man prisipažino, jog pirmą kartą skaitydamas mažai ką suprato, bet skaitė vis daugiau, kol galiausiai viskas pasidarė gana aišku. Tas žmogus tapo tikrai šviesiu kaimo žmogumi, nors neturėjo beveik jokio išsilavinimo.

Esu sutikęs ir pagyvenusio amžiaus žmonių, kurie prisipažino skaitę „Mokslą ir gyvenimą“. Tai buvo žurnalas-enciklopedija ir žmones jis supažindindavo su daugybe dalykų. Pagaliau esu gavęs atsiliepimų apie savo mokslo populiarinimo knygas. Man skaitytojai yra sakę, kad tos knygos jiems atvėrė akis, paskatino daugiau domėtis pasauliu.

Ir kelionėse esu matęs, kad žmonės skaito mokslo populiarinimo knygas. Jie šitaip šviečia save.

- Minėjote, kad vienos laidos gali padėti žiūrovams, o kitos - ne. O galima sakyti, kad mažiau išsilavinę žmonės renkasi paprastesnes programas, o protingi nori rimtų laidų?

- Aš neskirstyčiau žmonių į protingus ir neprotingus. Visi žmonės gimsta vienodi. Tik vieni savo protą labiau lavina, kiti tą daro mažiau. Mokslininkai tyrė, nuo ko priklauso vaikų intelektas. Viena vaikų grupė gyveno uždarai, daugybę metų žaidė su vienu žaislu, tėvai jų niekur neimdavo, nieko nerodė, jie gyveno izoliuotą gyvenimą. Kitiems vaikams tėvai nuolat kažką aiškino, rodė, davė intelektualius žaislus, juos veždavo į zoologijos sodus, kiną, teatrą. Kai jie paskui atėjo į mokyklą, vaikai iš pirmos grupės atrodė neprotingi, o vaikai iš antros grupės mokytojams pasirodė labai labai protingi.

Viskas priklauso nuo to, kaip žmonės yra lavinami. Žmonėms, kurie nebuvo lavinami ir toliau nesiekė tobulėti, nelavino savo intelekto, galiausiai nebeįdomūs pasidarė kai kurie sudėtingesni dalykai. Kiti - atvirkščiai - nuolat ieškojo, kas juos nustebintų. Žiūrėdami kokią nors televizijos laidą stengėsi sužinoti kažką naujo. Jiems neįdomu, jeigu pusę valandos prasėdėję prie televizoriaus nieko naujo nesužino. Jie skaito knygas, iš kurių galima sužinoti naujų dalykų, nes jeigu skaitai knygą ar žiūri televizijos laidą, iš kurios nieko nesužinai, tai yra sugaištas, prarastas laikas.

- Viskas priklauso nuo pasirinkimų?

- Žmonės pasirenka, bet tai nereiškia, kad vieni protingi, o kiti - ne. Žmonėms, kuriems įdomūs šou per televiziją, tikriausiai neįdomu žiūrėti apie Australijos gamtą, bet jie gali parodyti savo sugebėjimus kažkur kitur. Jie gal gerai kepa blynus ar atlieka kitus darbus.

Visi žmonės protingi, tik jų interesai labai skirtingi. Vieni smalsūs, o kiti - nelabai. Bet negalima sakyti, kad tie, kurie nesmalsūs, yra neprotingi. Jie kartais pasako ar padaro kažką labai protingo. Galiausiai protas yra tokia savybė, kurios mokslas iki šiol negali paaiškinti. Iki šiol mes nežinome, kaip veikia sąmonė, dar mažiau žinome, kaip veikia pasąmonė. O sąmonę ir pasąmonę turi kiekvienas žmogus.

Parengta pagal priedą „TV publika"