Įdomūs faktai: ką lėktuvais siunčia lietuviai ir kada danguje daugiausiai orlaivių?

Lietuvos oro uostų duomenimis, mūsų šalyje oro transportą besirenkančių keleivių ir siunčiamų krovinių srautai nuosekliai auga. Prognozuojama, kad ši tendencija nesikeis ir šiemet, tad ką apie populiarėjančią transporto bei logistikos rūšį verta žinoti keliaujantiems ar norintiems siųsti krovinį lėktuvu?

Aktyviausias metas – ne per šventes

Užimčiausias laikas skristi lėktuvu yra liepos ir rugpjūčio mėnesių penktadieniais nuo 14 iki 16 valandos Grinvičo laiku (nuo 16 iki 18 val. Lietuvos laiku). Tuo metu dangų raižyti gali daugiau nei 16.000 orlaivių.  Skrydžių stebėjimo portalo „Flightradar24“ duomenimis, intensyviausia per stebėjimų laikotarpį nuo 2006 metų iki šiol buvo 2018 m. birželio 30 diena, kai vienu metu visoje planetoje buvo pakilę virš 19.000 lėktuvų.

„Tai labiausiai susiję su intensyvesniu atostogų periodu, kai dauguma Šiaurės pusrutulio gyventojų keliauja lėktuvais, ir aukštą aktyvumą išlaikančiais prekybos srautais, užpildančiais krovininius lėktuvus“, – paaiškina krovinių ekspedijavimo ir tiekimo grandinės valdymo bendrovės „Balti Logistika“ Lietuvos padalinio vadovė Jūratė Cimanavičienė.

Ir nors daugelis spėja, kad didžiosios metų šventės yra vienas intensyviausių kelionių periodų, specialistė šį mitą paneigia.

„Pavyzdžiui pirmoji Kalėdų diena yra viena iš ramiausių metuose. Intensyviau keliaujama tik prieš didžiąsias šventes, tačiau ir tuomet pagrindinį srautą sudaro asmeninės kelionės, o verslas savo skrydžius perkelia pošventiniam laikotarpiui, tad tie srautai pasiskirsto“, – teigia J. Cimanavičienė.

Didžiausi srautai – prekybos ir vartojimo milžinėse 

Užpernai oro transportu visame pasaulyje buvo gabenama daugiau kaip 54 milijonai tonų siuntų ir šis skaičius kasmet šiek tiek paauga.

Didžiausias srautas jau ne vienerius metus susiformuoja Honkongo tarptautiniame oro uoste, kuriame per metus perkraunama daugiau nei 5 mln. tonų krovinių (2018 m. šis skaičius pasiekė 5,12 mln. tonų). Antrąją vietą užima Jungtinių Amerikos Valstijų Memfio miesto tarptautinis oro uostas (4,47 mln. tonų), trečiąją – Šanchajuje esantis Pudongo oro uostas (3,77 mln. tonų).

Įdomu tai, kad pirmajame dešimtuke nėra Europos oro uostų. Anot J. Cimanavičienės, Europoje daugiausiai krovinių perkraunama Frankfurto prie Maino oro uoste Vokietijoje (2,18 mln. tonų 2018-aisiais).

Specialistės teigimu, didžiausi krovinių srautai šiuose oro uostuose formuojasi dėl aplink juos susitelkusių didžiųjų pervežimo kompanijų bei gerai išvystytos ir greitai pasiekiamos kitų logistikos šakų – pervežimų jūra, geležinkeliu ar kelių transportu – infrastruktūros.

„Toliau Europoje pagal apimtis rikiuotųsi oro uostai Paryžiuje, Londone, Amsterdame. Krovinių pervežimo aktyvumas Lietuvos oro uostuose taip pat auga, tačiau nuo didžiųjų Vakarų Europos miestų dar gerokai atsiliekame. Pernai visuose trijuose Lietuvos oro uostuose aptarnautų krovinių skaičius paaugo 7 proc. ir sudarė beveik 17,2 tūkst. tonų, iš kurių 14 tūkst. tonų buvo perkrauta Vilniuje“, – atskleidžia J. Cimanavičienė.

Specialistės teigimu, populiariausi krovinių maršrutai į Lietuvą driekiasi iš Kinijos, Pietų Korėjos, Taivano ir JAV.

Kroviniai skrenda ir keleiviniais lėktuvais

„Įprasta manyti, kad kroviniai keliauja krovininiais orlaiviais reguliariais maršrutais. Tačiau didelė dalis prekių taip pat gabenama į paskirties vietą ir keleivinių orlaivių bagažo skyriuose. Žinoma, tokiuose lėktuvuose prioritetas skiriamas keleivių bagažui, tuomet – pašto siuntoms, ir tada jau visiems kitiems kroviniams“, – paaiškina J. Cimanavičienė.

Specialistės teigimu, vidutinė vienos tonos oro transportu gabenamų krovinių vertė beveik visada yra daug didesnė nei kitų transporto rūšių.

„Akivaizdu, kad dėl didesnio poreikio saugumui, lėktuvu dažniau gabenami brangesni kroviniai“, – paaiškina J. Cimanavičienė.

Dažniausiai lėktuvais gabenamos elektronikos, moderniųjų technologijų prekės, įrengimų dalys, automobilių pramonės detalės ir komponentai, farmacijos produktai bei mados prekės, kurių sparčiai daugėja pastaraisiais metais. Ekspertės teigimu, panašūs prekių srautai susiformavę ir Lietuvoje.

„Oro transportu į ir iš Lietuvos daugiausiai gabenama elektronika, pramonės įrenginiai, medicinos ir farmacijos produktai, civilinių orlaivių atsarginės dalys, drabužiai, sporto įranga“, – vardija J. Cimanavičienė.

Rekordininkas

Didžiausias ir galingiausias pasaulyje transporto orlaivis yra Ukrainoje pastatytas ir dar 1988 metais pirmąjį skrydį atlikęs milžinas „Antonov An-225 Mriya“, kurtas kaip dalis daugkartinio panaudojimo kosminio laivo „Buran“ transporto projekto. Lėktuvui šiame projekte buvo numatytas raketų-nešėjų bei kosminio laivo komponentų transportavimas iš gamybos ir surinkimo vietų į starto aikštelę. Taip pat „An-225“ buvo skirtas kosminio laivo pargabenimui į kosmodromą, jeigu šiam tektų nusileisti atsarginiuose oro uostuose.

Orlaivio ilgis yra 84 metrai, keliamoji galia – 253 tonos. Nestandartinių gabaritų krovinius jis galėjo transportuoti tiek fiuzelažo viduje, tiek tvirtinant orlaivio išorėje.

Iš viso buvo pagaminti tik du tokie lėktuvai, vienas jų šiuo metu priklauso kompanijai „Antonov Airlines“ ir ypatingais atvejais yra panaudojamas specifinių krovinių gabenimui. 2010 metais jis iš Kinijos į Daniją pervežė ilgiausią oro transporto istorijoje krovinį – 42,1 metro ilgio vėjo turbinos mentes, o prieš trejus metus iš Brazilijos į Čilę nuskraidino 182 tonų elektros gamybos turbiną su karkasu.