Įdomiausios Naujųjų metų tradicijos

Bulgarijoje prieš šventę visi skuba įsigyti sedulos šakelių - jomis bulgarai „muš“ savo svečius, gimines, kaimynus, linkėdami laimės Naujaisiais metais.

***

Danijoje priimta vaišinti ryžių koše su „paslaptimi“ - tai gali būti migdolas ar kitoks riešutas. Jei jis atiteks netekėjusiai merginai, ji tais metais ištekės, o visi kiti bus tiesiog laimingi!

***

Škotai naujametinę naktį taip pat nemiega - ima gabalą pyrago, taurę vyno, anglies gabalėlį ir eina aplankyti draugų arba giminaičių. Taip, įsivaizduoja, savo draugus visiems metams aprūpins valgiu, gėrimais ir šiluma.

***

Švedai šventės išvakarėse vieni kitiems dovanoja savo darbo žvakes - jos yra labai svarbios, juk Švedijoje žiemą temsta anksti, ir be šviesos neapsieisi.

***

Graikijoje lygiai dvyliktą nakties šeimos galva turi išeiti į kiemą ir į sieną trenkti granato vaisių: jeigu jo grūdeliai išsibarstys po kiemą, šeimos laukia laimingi metai.

***

Norvegijoje vaikai tikisi dovanų iš... ožkos. Neatsitiktinai - šioje Skandinavijos valstybėje ožka užima privilegijuotą padėtį. Pasak legendos, Norvegijos karalius Olafas Antrasis išgelbėjo sužeistą gyvulį, nukėlęs jį nuo uolos. Ožka buvo išgydyta, ir, atsidėkodama savo gelbėtojui, atnešė vaistažolių.

***

Vengrijoje Naujųjų sutikimas prasideda švilpimu. Tam tinka bet kokie švilpukai, rageliai, dūdelės. Švilpdami vengrai išveja piktąsias dvasias ir apsaugo nuo jų savo namus.

***

Japonijoje apie Naujųjų atėjimą paskelbia 108 varpo dūžiai. Pagal legendą, kiekvienas dūžis - tai vienos iš daugybės žmogaus ydų išvarymas. Populiariausias naujametinis aksesuaras Japonijoje - grėblys. Juo japonai planuoja kasmet grėbti laimę.

***

Ateinančiais metais norite praturtėti arba sutikti didžiąją meilę? Kad pinigai „kristų ant galvos kaip sniegas“ laikrodžiui mušant dvylika būtina apsirengti gelsvo atspalvio apatinius baltinius. Jeigu reikalingi ne pinigai, o laimė asmeniniame gyvenime, baltiniai turi būti raudonos spalvos. Taip mano Ekvadoro gyventojai.

***

Vos tik laikrodis išmuša 12 kartų, Panamoje kyla kurtinamas triukšmas: skamba varpai, kaukia sirenos, pypsi automobiliai, o Panamos gyventojai rėkia, šaukia, klykia visa gerkle, baladoja į viską, kas pasitaiko po ranka. Viso šio erzelio tikslas - „prišaukti“ sėkmę Naujaisiais metais.

***

Laimė - piniguose!

Graikams nėra nieko stabilesnio už vasilopitą. Kad ir kur būtum naujametinę naktį, gali būti tikras: namuose laukia tavasis pyrago gabalėlis.

Naujųjų metų naktį, laikrodžiams mušant 12, kai daugelis mūsų kelia taures šampano, Graikijoje pjaustomas šventinis pyragas - vasilopita. Šeimos tėvas trumpai pasimeldžia, peržegnoja pyragą ir pradeda dalyti kepinį visiems šeimos nariams. irmasis pyrago gabalas atriekiamas pagerbti Jėzui Kristui ir jo Motinai, antrasis - gimtiesiems namams, trečiasis tenka šeimos galvai, o toliau vasilopitos gabalai dalijami pagal amžių. Jeigu šeima didelė ir ne visi jos nariai yra prie šventinio stalo, visiems jiems taip pat atriekiama po gabalėlį. Nesančiųjų gabalai sudedami į šaldytuvą ar šaldiklį, kur jie lauks „savininko“, kiek tik reikės. Atskiri vasilopitos gabalai atpjaunami keliaujantiems. Naujametinės vaišės prasideda tik tuomet, kai kiekvienas sėdintis prie stalo šeimos narys paragauja šventinio pyrago. Graikams vasilopita - helenistinio pasaulio vienybės simbolis. Šiandien, skaitmeninėje epochoje, sumanytas net virtualusis pyrago pjaustymas, kuris tinklalapio vasilopita.gr kūrėjų sumanymu turi suvienyti visus pasaulio graikus, kad ir kur jie būtų. Šis virtualus ritualas vyksta ne naujametinę naktį, o paprastai vasario pabaigoje. Jam vadovauja Graikijos vyriausybės nariai, pavyzdžiui, užsienio reikalų ministras, ir kas nors iš išeivijos atstovų.

Malda, kuri skaitoma prieš dalijant vasilopitą, taip pat nėra atsitiktinė. Stačiatikiai graikai, kaip ir katalikai, Kalėdas švenčia gruodžio 25-ąją, o sausio 1-ąją, be Naujųjų metų jie mini šventojo Vasilijaus Didžiojo, Kapadokijos Kesarėjos vyskupo, dieną. Būtent šio šventojo vardu vadinasi vasilopita, išvertus iš graikų kalbos - „Vasilijaus pyragas“. Pasak legendos, kartą Kapadokijos, Romos imperijos provincijos, kurioje buvo Kesarėja, valdytojas, pareikalavo iš miesto gyventojų didelės pinigų sumos, o jeigu šie nemokės, pagrasino baisia bausme. Tais laikais (iki 378 metų) Romos imperiją valdė imperatorius Valentas. Jis palaikė arijonizmą (krikščionybės srovė, nepripažįstanti Kristaus dieviškos kilmės), o Kesarėjos gyventojai laikėsi Nikėjos tikybos išpažinimo ir už tai valdžios manymu turėjo būti nubausti. Vasilijus pasiūlė miestiečiams paaukoti pinigų, kiek kas gali, ir pasitikėti Dievo valia.

Kai valdytojas atvyko pinigų, Vasilijus paprašė jo atsakyti tik į vieną klausimą - už ką jis baudžia miesto gyventojus rinkliava? Atsakyti valdytojas nesugebėjo ir pinigų nepaėmė. Grąžinti surinktus pinigus vyskupas nutarė originaliai: iškepti duonos ir į kiekvieną kepalėlį įdėti ką nors vertinga. Visiems miesto gyventojams stebuklingai grįžo tos vertybės, kurias jie paaukojo. Pasak kitos legendos vyskupas slapta grąžino vargšams pinigus, įkepdamas monetas į saldžią duoną. Nuo tada ir atsirado paprotys kepti paprastą sviestinį pyragą - vasilopitą - ir į jį įdėti aukso monetą. Tą, kuriam ji atiteks, laimė lydės visus metus. Graikijoje prieš Naujuosius metus visur pardavinėjamos senųjų drachmų miniatiūrinės kopijos, imituojančios auksines. Į anglišką pudingą moneta dedama jį gaminant, o į graikišką vasilopitą šonu įspraudžiama į jau iškeptą, kad nenusėstų ant dugno ir netrukdytų pjaustyti pyrago. Ji būtinai turi būti nepastebima. Kam nusišypsojo laimė savajame pyrago gabale rasti auksinę monetą, ją būtina nešiotis piniginėje, kad gyvenime netrūktų laimės ir pinigų. Ir, aišku, mintimis padėkoti Vasilijui už dosnią naujametinę dovaną.