Gyvūnų žudymo pramogos

Minėta radijo stotis oficialiai paskelbė: „Mes nedarėme to dėl pramogos, tūkstančiai gyvūnų žūva kasdien, kad žmonės galėtų juos suvalgyti... Danijos ūkiuose leidžiama kasdien sunaikinti po 25 tūkst. paršiukų, nes kiaulės atsiveda jų daugiau, negu gali išmaitinti.“ Be to, nurodė, kad laidos vedėjas Asgeris Juhlas triušiuką užmušė keliais smūgiais į galvą, kad parodytų gyvūnų gerove besirūpinančių danų veidmainiškumą. Prieš užmušdamas gyvūną A.Juhlas buvo nufilmuotas, kaip jis jį glosto. Vėliau jis parsinešė negyvą gyvūną namo, kartu su savo vaikais nulupo odą, išmėsinėjo ir išsikepė vakarienei.

Realybės šou per televiziją dalyvė ir gyvūnų teisių aktyvistė Linsė Kesler (Linse Kessler) bandė atimti iš A.Juhlo triušį, vaikėsi vyriškį po studiją, kol galiausiai buvo išvaryta iš laidos.

Tarptautinė reakcija socialinėje žiniasklaidoje daugiausia buvo neigiama, vadino šią radijo stotį „nesveika“ ir „sadistine“.

Neseniai Kopenhagos zoologijos sode vaikų akivaizdoje buvo nušauta ir išmėsinėta jauna žirafa. Esą taip norėta apsisaugoti nuo nepageidaujamo žirafų poravimosi. Buvo nuspręsta, kad dvejų metų gyvūnas turi būti nušautas. Mirtina vaistų injekcija neva būtų sugadinusi žirafos mėsą.

Prof. Gediminas Navaitis, psichologas:

Bandymas susieti su terapija tai, kas daroma viešumoje arba žiniasklaidos priemonėse, iš esmės yra klaidingas. Nes terapija visada yra tikslinė, pritaikyta konkrečiam žmogui ir pagal jo situaciją. Todėl tokie veiksmai niekada neturės terapinės prasmės didelėms grupėms ar visuomenei. Jeigu šiuo atveju yra kokių nors užuominų apie psichoterapiją, tai čia yra visuomenės mulkinimas, nes jokių veiksmingų sąsajų su psichoterapija šituose veiksmuose nėra ir negali būti.

Kontekstas, apie kurį kalbame, yra vadinamosios žiniasklaidos laisvės kontekstas, kuris tarsi atskleidžia ir parodo ribas, kad ne bet kokia laisvė yra priimtina. Nes laisvė dėl laisvės arba laisvė dėl prasmės yra skirtingi dalykai.

Žmogus gimsta ir miršta, bet ar tie įvykiai transliuojami visiems? Ar jie turėtų būti režisuojami? Štai čia ir yra riba. Pavyzdžiui, jeigu gimdymo procesas yra nufilmuotas ir pateikiamas specialistams, kurie mokosi priimti gimdymus, tai sutinkame, kad tai yra prasminga. Jeigu jis pateikiamas artimiems žmonėms arba vyras dalyvauja gimdyme, tai gali būti prasminga, tačiau tai yra intymu ir pirmiausia yra tų žmonių santykių veiksmas. Juk niekas viso to nerodo kaimynams...

Aptarę bendruosius principus, galime pažvelgti ir į šias gyvūnų galabijimo demonstracijas. Jos akivaizdžiai peržengia ir Danijos visuomenėje priimtas elgesio ribas, todėl manyčiau, kad šios demonstracijos tam ir yra skirtos, kad šokiruotų visuomenę. Juk tie, kurie vykdo tokius veiksmus, sulaukia dėmesio, kažkokia nedidelė grupelė žmonių juos palaiko ir pan. Toks būdas sulaukti dėmesio kartu yra patvirtinimas, kad jie nesugeba pelnyti dėmesio kitais būdais. Pritvoti negalintį pasipriešinti triušiuką ir pavadinti tai žurnalistiniu veiksmu man yra įrodymas, kad šis žmogus, kaip žurnalistas, vertas kiek mažiau nei nulis. Nes jis savo žurnalistine veikla nesugeba patraukti dėmesio ar pasiūlyti visuomenei ką nors įdomaus. Tai yra neturinčio sugebėjimų žmogaus bandymas atkreipti į save dėmesį. Panašių drastiškų eksperimentų buvo ir Lietuvoje, bet šiandien tų „pokštautojų“ jau niekas neprisimena...

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“