Gyvūnai, išnykę per 60 metų

1. Galapagų salų vėžlys, 2012 birželio 24

Paskutinysis savo rūšies atstovas Vienišasis Džordžas buvo rastas negyvas Galapagų nacionalinio parke, kuriame jis ir gyveno. Nors nėra žinoma, kiek jam tiksliai buvo metų, manoma, kad jis buvo daugiau nei 100 metų senumo.

2. Jangdzės upės delfinai, 2006

Oficialiai pasklebta, kad nebeliko Jangdzės upės delfinų 2006, tačiau 2007 metais pasirodė nuotrauka, kurioje užfiksuotas į juos panašus delfinas. Tačiau rūšis tebelaikoma išnykusia – jeigu ir yra likęs vienas kitas jos atstovas, naujų palikuonių nebus sulaukta.

3. Vakarų juodasis raganosis, 2011

Juodųjų raganosių porūšis, kuris daugiausiai gyveno Kamrūne, tapo brakonieriavimo auka. Nors dar ketvirtame praėjusio amžiaus dešimtmetyje buvo išleisti griežti įstatymai prieš šių gyvūnų meždioklę, brakonieriai nesiliovė tol, kol nebeliko nei vieno vakarų juodojo raganosio. Likę trys juodųjų raganosių porūšiai taip pat yra ant išnykimo ribos.

4. Karibų ruonis vienuolis, 2008

Nors paskutinysis karibų ruonio vienuolio atstovas pastebėtas tik 1952 metais, tik 2008 metais jie buvo paskelbti išnykusiais. Gyvūnai dėl taukų buvo intensyviai medžiojami 18-19 amžiuose. Šie ruoniai nebuvo agresyvūs ir bijojo žmonių. Anot zoologijos sodo savininko, kuris 20 amžiaus pradžioje laikė kelis karibų ruonius vienuolius, jie sugebėdavo tik paleisti vandens čiurkšlę į lankytojus, jeigu jie prisiartindavo per arti.

5. Kanarų jūrinė šarka, 1994

Šie paplūdimio paukščiai gyveno vakarų Afrikos pakrantėse ir išmirė, kai dėl komercinės žvejybos neliko jų maisto. Nėra aišku, kada tiksliai jie išnyko – teigiama, kad jų nebuvo matyti jau nuo penktojo dešimtmečio, tačiau oficialiai išnykusiomis jos paskelbtos 1994-aisiais. Visame pasaulyje yra vos keturios jų iškamšos.

6. Genys su dramblio kaulo spalvos snapu, 1994

Beveik prieš du dešimtmečius paskelbtas išnykusiu genys vis dar retkarčiais yra pastebimas ar girdimas jo skleidžiamas išskirtinis garsas. Nepaisant to, paukštis vis dar oficialiai laikomas išnykusiu.

7. Makronezinė geltonbruvė antis, 2004

Iki devintojo praėjusio amžiaus dešimtmečio šios antys gyveno trijose mažose Ramiojo vandenyno salose, tačiau pelkių sausinimas dėl žemdirbystės ir žala, padaryta saloms Antrojo pasaulinio karo metu, buvo pagrindinės makronezinių geltonbruvių ančių išnykimo priežastys. Laisvėje paskutinį kartą jos pastebėtos 1979 metais, o nelaisvėje paskutinė žinoma jų pora mirė 1981 metais.

8. Tamsusis pajūrio žvirblis, 1987

Floridos krantų paukščiai išnyko dėl pesticidų ir dėl to, kad jų gyvenamoje vietoje įsikūrė NASA kosmoso tyrimų centras. Paskutinis žinomas tamsusis pajūrio žvirblis mirė 1987 metais.

9. Meksikietiškas grizlis, 1964

Manote, kad grizliai gyvena tik šaltose vietovėse? Grizliai gyvendavo ir karštojoje Meksikoje, tačiau juos išnaikino ūkininkai, neapsikentę, kad jie maitindavosi naminiais gyvūnais. 1960 metais buvo žinoma vos 30 šios rūšies atstovų, o 1964 m. jie paskelbti išnykusiais.

10. Javietiškasis tigras, 1994

Javos saloje Indonezijoje gyvenę tigrai išnyko, kai jų gyvenamosios vietos buvo paverstos dirbama žeme. Paskutinė žinoma jų buvimo vieta – aukščiausias Javos salos kalnas, kur 1984 metais buvo nušautas vienas jų. tačiau 1993 metais mokslininkai nerado nei vieno likusio šios rūšies atstovo.

11. Japoniškas jūrų liūtas, 1974

Šie jūrų liūtai buvo intensyviai medžiojami, o per antrąjį pasaulinį karą jie neteko ir savo gyvenamųjų vietų. 1974 metais buvo sugautas jaunas japoniškas jūrų liūtukas, tačiau vėliau jų nebepavyko rasti. 2007 metais Pietų Korėjos valdžia paskelbė planus į tas vietas, kur anksčiau gyveno ši rūšis, atvežti kalifornietiškų jūrų liūtų.

12. Pirėnų kalnų ožys, 2000

Paskutinis žinomas šios rūšies atstovas laisvėje mirė 200 metais, kai ant jo užkrito medis. Mokslininkai 2009 metais sumaišė turėtą jų DNR mėginį su naminio ožio ir sukūrė kloną. Tačiau klonuotas mažylis pirėnų kalnų ožys netrukus mirė dėl plaučių problemų.

13. Auksinė rupūžė, 1989

Mokslininkai nėra tikri, kas privedė prie šių rupūžių išnykimo, tačiau viena populiariausių teorijų – klimato kaitos pokyčiai ir tarša išdžiovino tvenkinius, kuriuose gyveno auksinės rupūžės.

14. Skrandyje perinti varlė, 1983

Ši Australijoje gyvenu varlė prarydavo apvaisintus kiaušinėlius, o per burną „pagimdydavo“ jau pilnai išsivysčiusias varlytes. Paskutinė žinoma šios rūšies atstovė mirė laboratorijoje 1983 metais.

15. Alaotraninis kragas, 2010

Maža nardanti antis daugiausiai gyveno viename ežere Madagaskare, kol atvežtos plėšrios žuvų rūšys jas išnaikino.

16. Juodagalvė Havajų gėlinukė, 2004

Nevietinių gyvūnų rūšys, ypač kiaulės, katės ir žiurkės, per pastaruosius kelis amžius sugriovė Havajų ekosistemą, ir itin stipriai prisidėjo prie šios egzotiškų paukščių rūšies išnykimo. Buvo bandoma juos suporuoti nelaisvėje, tačiau pastangos nepavyko. Paskutinis žinomas paukštis numirė 2004 metais.

17. Šv. Elenos auslinda, 1967

Nors oficialiai nepaskelbtas išnykusiu, šis atgrasus vabzdys iš Šv. Elenos salos Atlanto vandenyne paskutinį kartą pastebėtas 1967 metais, o jo paieškos 1988, 1993 ir 2003 metais nedavė jokių rezultatų.