Gyventojų ramybę drumsčia pelių ir žiurkių antplūdis

Liaudies išmintis byloja, kad pas gerą šeimininką žiurkės ir pelės neina. Gamtininkams, sveikatos specialistams tokie posakiai kelia šypsnį. Anot jų, rudenį graužikų migracija į gyvenamuosius namus yra natūralus procesas. Tačiau į „Bangos“ redakciją jau kreipėsi ne vienas Klaipėdos rajono gyventojas, tikinantis, jog šiemet šis procesas tapo nevaldomas. „Nebeįmanoma susidoroti su žiurkių ir pelių antplūdžiu“, – guodžiasi jie, išbandę pačius įvairiausius kovos su graužikais būdus. Prekybininkai patvirtina, kad nuo lentynų šluote šluojamos priemonės, padedančios užbaigti pelių ir žiurkių gyvenimo dienas.

Nebežino, ko griebtis

Individualiame name gyvenanti Ilona Kvedaraviečienė pasakojo, kad kiekvienais metais jų namuose apsilankydavo nelaukti svečiai – žiurkės ir pelės. „Tačiau šiais metais jos krebždėti pradėjo kaip niekad anksti. Ir kiekis – daug didesnis, tad nebežinome su vyru, ko griebtis“, – sakė pašnekovė. Panašia patirtimi pasidalino ir paskambinęs „Bangai“ Antanas Varkalis. Pensinio amžiaus vyras užsiminė, kad per savo amžių dar nėra regėjęs tokio antplūdžio. „Rodos ir tvarkingai su žmona gyvename, visus plyšius esame užkamšę, tačiau graužikai vis tiek randa landų ir kartina mūsų kasdienybę. Kiekvieną rytą žmona priversta valyti stalus, lentynas, nes vis randame pelių pėdsakų, baisu, kad kokios ligos neprikibtų. Juk nežinosi, regis, nekaltas padaras, o gali daug bėdų pridaryti“, – kalbėjo vyriškis.

Atsako pats žmogus

Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Gargždų skyriaus vedėja Aušra Syminienė teigia, kad žiurkių. pelių migracija yra natūralus procesas, lygiai toks pat kaip musių atskridimas į patalpas. „Tačiau už savo būstą, tinkamas sąlygas jame gyventi atsako pats žmogus. Būtent jis turi mąstyti, ką daryti, kad gyvenamosiose patalpose būtų saugu ir sveika“, – akcentavo pašnekovė. Anot jos, daugelis gyventojų kovoje su graužikais pirmiausia bando buitines, mechanines priemones, įvairiausius spąstus ir pan.

Gargždų vartotojų kooperatyvo, „Senukų“ skyriaus vedėja Janina Versockienė patikino, jog graužikų naikinimo priemonės šluojamos nuo lentynų. „Tai savaitės prekės, jų pardavimai ženkliai išaugo. Pavyzdžiui, klijų spąstų graužikams ir vabzdžiams nuo spalio 29 d. iki lapkričio 13 d. parduota 43 vnt. Grūdų pelėms ir žiurkėms naikinti pakuočių nuo lapkričio 8 d. iki 12 d. parduota 61 vnt. Tai yra labai nemažai. Žmonės intensyviai naudoja šias priemones savo namuose. Tarkim, spąstų paklausa irgi didelė, nuo lapkričio 7 d iki 14 d. parduoti 25 vnt.“, – informavo J. Versockienė.

Paslaugas teikia įmonės

Anot A. Syminienės, vis dėlto cheminėmis priemonėmis pats žmogus neturėtų naikinti pelių, žiurkių. „Tam yra licencijuotos įmonės, kurios turi patirties ir išmano, kaip naikinti graužikus. Jos prisiima visą atsakomybę už tai, ką daro. Žinoma, tai mokama paslauga“, – dėstė A. Syminienė.

Viena iš tokių įmonių yra UAB Gargždų profilaktinė dezinfekcija. Jos vadovė Laima Dičiuvienė informavo, kad jų bendrovė sudaro sutartis su klientais dėl graužikų naikinimo. „Dažniausiai metams, nes per mėnesį visų neišnaikinsi. Mūsų klientai – įmonės, gyventojams ši paslauga tiesiog per brangi. Prižiūrimuose objektuose lankomės dažniausiai kartą per mėnesį. Jei iškviečia, yra poreikis, ir dažniau. Reguliaraus mėnesinio apsilankymo kaina klientams skiriasi: vieniems ji yra 20, 30 Lt, o kitiems – 50 Lt. Tai priklauso nuo daug aplinkybių“, – sakė L. Dičiuvienė. Pasak jos, bendrovė graužikus naikina įvairiais būdais: nuodais, spąstais, taip pat užsandarindama visas pastatų angas ir t. t. „Šiais metais pelės, žiurkės į pastatus pradėjo grįžti labai anksti, dar rugpjūčio mėnesį buvo didžiulis antplūdis. Įmonės dažnai mus kvietė“, – pasakojo Gargždų profilaktinės dezinfekcijos vadovė.

Kelia grėsmę sveikatai

Sveikatos specialistai akcentuoja, kad graužikus būtina naikinti, nes jie kelia grėsmę sveikatai. „Pasaulyje registruojamos 35 ligos, kurias platina pelės ir žiurkės. Lietuvoje graužikų tiesiogiai platinamų ligų grupėje daugiausiai registruojama jersiniozės atvejų. Jersiniozė – žarnyno užkrečiamoji liga, kuri pasireiškia galvos, raumenų, sąnarių skausmais, atsiranda silpnumas, temperatūra pakyla iki 38-39 laipsnių, ligonį pykina, jis vemia, gali gausiai viduriuoti, kartais su kraujo priemaiša, vargina dešinės pilvo pusės skausmai, neretai atsiranda simetrinis liemens ir galūnių bėrimas. Ligos sukėlėjai jersinijos yra atsparios šalčiui, ilgai išgyvena ir dauginasi ant daržovių bei vaisių, laikomų vėsiuose rūsiuose, saugyklose ir šaldytuvuose.

Šia liga galima užsikrėsti per užterštas daržoves, taip pat vaisius, vandenį, mėsą, paukštieną, nevirintą pieną. Jei geriate atvirų telkinių vandenį, taip pat yra grėsmė. Kai kurių autorių teigimu, iki 20 proc. tirtų mėsos, 12 proc. daržovių ir 6 proc. paruoštų maisto produktų yra užteršta šios ligos sukėlėjais. 2010 m. šia graužikų platinama liga sirgo 7 Klaipėdos rajono gyventojai. 2011 m. – 6, per dešimt šių metų mėnesių jersinijozė diagnozuota 1 gyventojui. Kitos tiesiogiai graužikų platinamos ligos (leptospirozė, pseudotuberkuliozė, tuliaremija) Klaipėdos rajone registruojamos retai. Leptospirozė buvo registruota 2000 m. ir 2002 m. – po 2 atvejus“, – žiniomis dalijosi A. Syminienė.

KOMENTARAS

Gamtosaugininkas, fotografas ir prozininkas Selemonas PALTANAVIČIUS: „Kai apie balandžio mėnesį pelės ir žiurkės iškeliauja į laukus, daugelis atveda 3-4 jauniklių vadas, tad graužikų skaičius iki rudens padidėja keletą kartų, gal net 10. Aš dirbu Vilniuje, tačiau, kiek žinau, Klaipėdos krašte šiemet yra labai daug vandens, aukštas vandens lygis yra vienas iš pagrindinių veiksnių, lėmusių staigų graužikų antplūdį į gyvenamąsias vietas.

Ūkininkai net neįsivaizduoja, kad į stirtas sukrautame šiene yra tūkstančiai graužikų. Kai tik pašaras nugabenamas į patalpas, kartu patraukia ir graužikai. Žinoma, žiurkes, peles reikia naikinti. Anksčiau žiurkė asocijuodavosi su pačiomis įvairiausiomis užkrečiamomis ligomis. Buvo paplitusi juodoji žiurkė, kuri per paskutinius 500 metų Europoje sukėlė kelias maro epidemijas, ji buvo ligų nešiotoja. Tačiau juodąją žiurkę išstūmė paplitusi rudoji žiurkė, ji stambesnė, aktyvesnė, vislesnė. Buvo net mokslininkų siūlymų juodąją žiurkę įtraukti į saugomų rūšių sąrašus, bet... Dabar tai jau istorija.“

Įdomu

Pelės ir žiurkės netoleruoja alkio – be maisto gali gyventi ne ilgiau kaip 3-4 paras, todėl ir jų apetitas labai didelis: šimto žiurkių kolonija per metus gali sudoroti vieną toną maisto. Išbadėjusios žiurkės būna itin agresyvios – neretai suėda mažus viščiukus, žąsiukus, ančiukus, triušiukus, gali užpulti vaikus ir net suaugusiuosius žmones.

Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Gargždų skyriaus informacija

Kaip išvengti graužikų?

1. Nepalikite graužikams maisto: gyvūnų maistą tiek lauke, tiek namuose laikykite sandariai uždarytą; maisto atliekas kaupkite šiukšliadėžėse su dangčiu, maisto produktus (kruopas, miltus, duoną ir kt.) laikykite uždarose talpose, graužikams nepasiekiamose vietose.

2. Neleiskite graužikams pakliūti į būstą: pastatų pamatuose esančius plyšius užkiškite plienine viela ar užcementuokite; apjuoskite namo pamatus skarda; aplink pastatą išdėliokite spąstus.

3. Neleiskite graužikams įsikurti jūsų kieme: nelaikykite kieme nereikalingų daiktų (pavyzdžiui, senų padangų, baldų, dėžių), kad graužikai neįsikurtų savo būsto; išdėliokite spąstus aplink pagalbinius pastatus.