Grybautojo radinys – įrašytas į Raudonąją knygą

Nuspirtas buvo didesnis

„Neįsivaizduoju, kas tai per grybas, radau jį eidamas žvejoti prie kanalo. Iš pradžių pamaniau, kad tai baltas gulintis maišelis, tačiau tai buvo grybas. Šalia jo nuspirtas gulėjo dar vienas net didesnis jo broliukas, gal jį reikia vežti gamtininkams“, - stebėjosi Edmundas.

Nors grybų rūšių žinyne nepavyko rasti nieko panašaus, mikologė, Gamtos tyrimų centro Mikologijos laboratorijos vadovė, Jurga Motiejūnaitė VE.lt papasakojo, kad tai gan retas grybas.

„Tai Didysis kukurdvelkis ( lotyniškai Langermannia gigantea). Nedažnai aptinkamas grybas, įtrauktas į Lietuvos raudonąją knygą, todėl rinkti jo nederėtų“, - teigė mokslininkė.

Nežinodami tampa pažeidėjais

Pasirodo, kad nieko nežinodamas Edmundas pažeidė Grybavimo Lietuvos miškuose taisykles. Jose aiškiai nurodoma, kad leidžiama rinkti visų, išskyrus į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų, rūšių grybus.

Taisykles galima rasti čia. 

Tačiau, kaip žinoti, kokie grybai įtraukti į Raudonąją knygą, kaip juos atpažinti, jei žinai tik pavadinimą?

Dažnai galima išgirsti, jog tiek gyvūnų, tiek augalų bei grybų rūšių, kiek jų yra įtraukta į Lietuvos raudonąją knygą dabar – per daug. Tačiau šios knygos vyr. redaktoriaus Valerijaus Rašomavičiaus teigimu, dėl įtrauktų į knygą rūšių skaičiaus būtų galima diskutuoti tik argumentų kalba.

„Visa redakcinė kolegija dirbo sunkiai ir kūrybingai. Reikėjo sukurti duomenų rinkimo schemą, suvaldyti per 60 autorių, kurie visi yra asmenybės ir dar mokslininkai, nusistatyti pačius įvairiausius parametrus, juos unifikuoti. Rengiant knygą, svarbiausias buvo aplinkos ministro pateiktas sąrašas, tačiau buvo momentų, kai mokslininkai jį atidžiau peržiūrėjo, siūlė pakeitimus. Apie pakeitimus visada galima diskutuoti, bet tik argumentų kalba“, - žiniasklaidai yra sakęs V. Rašomavičius.

Šiuo metu iš 767 rūšių, aprašytų visoje knygoje, gyvūnų yra 253, augalų - 339, o grybų - 175.

Lietuvos raudonoji knyga nėra teisės aktas, todėl prasčiausioje situacijoje atsidūrusios rūšys įtraukiamos į aplinkos ministro tvirtinamą „Lietuvos Respublikos griežtai saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą“.

Sąrašą galima rasti čia. 

Pažeidėjai, nusikaltę prieš gamtą yra baudžiami pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą bei turi atlyginti žalą, kurios dydis skaičiuojamas pagal Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodiką.

Didžiausia bauda šiuo metu yra skiriama už stumbro arba rudojo lokio nužudymą - pažeidėjui tektų sumokėti per 35 000 litų. Mažiausia - 30 litų bauda - už saugomo vabzdžio sunaikinimą.