Gerumas – vienas svarbiausių intelekto požymių, štai kodėl geri žmonės tokie ypatingi

Dauguma laiko gerumą kokybe, darančią žmones draugiškais, dėmesingais, švelniais. Deja, tik labai mažai kas asocijuoja jį su intelekto lygiu.

Klaidingas supratimas apie gerumą

Dauguma linkę klaidingai laikyti gerumą silpnumo ir kvailumo išraiška. Jie netiki, kad galima vienu metu būti ir geram, ir protingam, todėl smarkiai klysta.

Visuomenėje paplitusi klaidinga nuomonės apie gerumą. Kai kurie tvirtina, kad geru žmogumi lengva pasinaudoti, kad jis negali atsikirsti manipuliatoriams, bijo pasakyti „Ne“, sutinka su visais aplinkui ir nemoka kritikuoti.

Iš tikrųjų geri žmonės pasižymi aukštu empatijos lygiu ir puikiai pastebi, kai kas nors elgiasi kaip mulkis.

Jie greitai nustato narcizus ir manipuliatorius, stengiasi atokiai laikytis nuo nedorėlių kompanijos. Jie turi savo pagrįstą nuomonę, kurios nebijo atskleisti aplinkiniams ir daro tai labai sumaniai.

Gerumas – intelekto forma

Prisiminkite gerus ir nesavanaudžius žmones, kuriuos pažįstate. Be abejonės, visi jie pasižymi atviru protu ir pasirengimu nuolat mokytis. Dėl to jų protas tampa lankstus. Intelektas ir gerumas žengia koja kojon. Kuo žmogus geresnis, tuo ir protingesnis.

Paplitęs senas stereotipas apie tai, kad aukšto intelekto žmonės būna egoistai, nesugebantys su kitais užmegzti emocinio ryšio. Tyrimai parodė, kad taip nėra. Tarp intelekto lygio ir empatijos yra tiesioginis ryšys.

Ryšys tarp intelekto ir gerumo, gailestingumo

Mokslininkų komanda iš Bostono universiteto išnagrinėjo duomenis apie 590 4-o kurso studentų. Buvo panaudoti tyrimai pagal Jeffersono empatijos skalę (JSPE) ir objektyvaus struktūrinio klinikinio egzamino (OSCE) rezultatai.

Paaiškėjo, kad tarp JSPE ir OSCE įvertinimų iš tikrųjų egzistuoja akivaizdus ryšys. Tai įrodo, kad empatija ir intelektas yra glaudžiai susiję.

Gerumas – sveikų smegenų požymis

Pasak neurobiologo Richardo Davidsono, „gerumas – sveikų smegenų fundamentas“. Viskonsino universiteto profesorius tvirtina, kad būti geram reiškia galvoti ne tik apie save, bet ir apie kitus. Intelektas reikalauja nuolat gauti naujų žinių ir įsisavinti naujus įgūdžius, bet jeigu jūs negalite jo panaudoti savo kasdieniame gyvenime, tai jis tampa problema.

Be to, būti grubiam yra kur kas lengviau, nes tai nereikalauja iš žmogaus jokių pastangų. O būti geram, ypač tada, kai kiti to nevertina, būna labai sunku.

Grubumas ir arogancija – kvailumo požymiai

Kanados mokslininkų tyrimas parodė, kad rasistai ir žmonės, kurie turi išankstinę nuomonę, mano, kad viską žino geriau už kitus, būna gerokai žemesnio intelekto už atviro proto asmenis. Priežastis anot mokslininkų, yra tai, kad tokie žmonės nesugeba adaptuotis prie permainų.

Niekas nekaltina žmonių dėl sveikos nežinomybės baimės. Problema kyla tada, kai žmogus atsisako priimti neišvengiamas permainas.

Emocinis intelektas

Taigi, gerumas – tai intelekto forma. Bet ir čia reikalinga sveika pusiausvyra. Tyrimų rezultatai parodė, kad kai kurie žmonės su labai aukštu IQ kartais pasižymi ir kai kuriomis neigiamomis savybėmis, pavyzdžiui, polinkiu į pasipūtimą ir narcisizmą, rašo portalas „Kluber“. Kad būtų protingas ir geras vienu metu, žmogus turi pasižymėti pakankamu emocinio intelekto ir empatijos lygiu.

Įdomu tai, kad emocinis intelektas buvo įtrauktas į potencialiam vadovui reikalingų bruožų sąrašą. Greitai besikeičiantis pasaulis reikalauja iš tokio žmogaus sugebėjimo dirbti streso sąlygomis ir būti geru komandos žaidėju.

Pagal Pasaulinio ekonomikos forumo pranešimą, netrukus darbdaviai pradės ieškoti darbuotojų su visai kitomis savybėmis. 350 darbdavių iš 9 sferų ir 15 išsivysčiusių šalių apklausa parodė, kad emocinis intelektas jau laikomas viena būtiniausių bet kokios kompanijos personalo savybių.