Gamtos ženklus suprantanti Janina jau žino, kokios bus Velykos ir kokia vasara

Nedirba ji ir ištuštėjusioje Druskininkų sanatorijoje, skaičiuojama prastova, todėl šiomis dienomis sodina mišką. Todėl beliko telefonu pasiteirauti, kokius orus medžiai, paukščiai ir tik jai vienai žinomi aplinkos ženklai žada Velykų šventėms.

Pernai J. Janušauskienė gan tiksliai numatė, kada pasibaigs vasaros sausra, atspėjo Kalėdų ir Naujųjų metų orų permainas, todėl kai kurie skaitytojai manęs jau klausinėja, kada bus nauja dzūkės Janinos orų prognozė. „Velykos jau turėtų būti šiltos, kaip ir visada, bet atšils staiga.

Aš jums dar rudenį sakiau, kad prasitęsė vasara, mėnesiu vėlavo ir buvo besniegė žiema, tik šlapdribos, o dabar pavasaris vėluoja. Niekas manim netikėjo, kad nebus žiemos. To šalčio yra tiktai dabar, bet miške visi skruzdėlynai jau gyvi, skruzdės juda, man net pačiai keista, tai netrukus sulauksim šilumos, visi sukrus labai staigiai“, – sakė J. Janušauskienė. 

Dzūkijoje, pasak Janinos, dabar yra šiam metų laikui nebūdinga sausra. Kasmet žemė gaudavo drėgmės iš tirpstančio sniego, o dabar jo nebuvo. Dabar, net kai meteorologai pažada šlapdribą ar lietų, dzūkams jo beveik nekliūva, vėjuoti orai dar labiau išdžiovina.

„Gegužė būna saulėta, bet šiemet ji bus permaininga – tą pačią dieną ryte gali šviesti saulė, o per pietus su perkūnija palyti. Ir vasara bus panašesnė į įprastą lietuvišką. Bus ir giedrų dienų, bet tarp jų išsimaišys ir lietingų – pernykštė sausra neturėtų pasikartoti“, – teigė Janina.

Pavasaris © R. Sadausko - Kvietkevičiaus nuotr.

Paklausta, ką ypatingo pastebėjo gamtoje, J. Janušauskienė skundėsi, kad Dzūkijoje nušalo bobausiai. Beržų sula tik truputį pabėgo ir nustojo, nors žmonės jau ir iš klevų ją leisti buvo pradėję.

Tai, dzūkės teigimu, taip pat liudija būsiant permainingą vasarą. Pakelėje J. Janušauskienė neprekiauja ne todėl, kad šiuo metų laiku neturėtų ko pasiūlyti pirkėjams. „Ne tiek to viruso bijau, kiek baudų. Ne taip reikėjo viską daryti – būtų pakakę anksčiau ir griežčiau pradėti kontroliuoti atvykstančius iš užsienio, kad laikytųsi saviizoliacijos.

Manau, kad taip viską uždaryti yra pernelyg žiauru visuomenės atžvilgiu. Mes, lietuviai, juk švarūs žmonės, neturėjome tos ligos. Jei pasaulyje ji plinta, tai turėjom suprasti, kad ir pas mus kažkas parsiveš, jei neuždarysim sienų. Pavėlavome tai padaryti ir visi eisime į bedugnę, nes neturėsime ko valgyti.

Man tai yra baisu. Gal policija už prekybą pakelėje manęs nenubaustų, bet būtinai kas nors paskųstų, nors kaip tik dabar žmonėms labiausiai reikėtų nusipirkti organizmą stiprinančių šaltalankių ir spanguolių“, – samprotavo dzūkė.

J. Janušauskienė įsitikinusi, kad epidemijos metu reikėtų kuo daugiau būti gryname ore, bet ne ten, kur buriasi žmonių minios, o vienam miške, apgalvoti savo gyvenimą.

„Tokiu metu, kai serga ir miršta žmonės, privalome atsigręžti kiekvienas į save, paieškoti savo, o ne kitų žmonių klaidų. Sodindama mišką visą laiką galvoju, ką aš blogai padariau. Man buvo baisu pagalvoti, kaip išsilavinę lietuviai dar skrido slidinėti į Italiją, kai ten jau sirgo ir mirė žmonės“, – kalbėjo Janina.

Grybaulios kaimo vienkiemyje, 11 vaikų šeimoje gimusi ir augusi moteris pasakojo nuo 3 metukų jau ganiusi miške karves. Vaikystėje pradėjo stebėti gamtos ženklus ir mokėsi suprasti, ką jie reiškia.

Paskui pradėjo užsirašinėti, kada po įšalo atsileido žemė, pražydo žibutės, kada pirma šilauogė, puriena, kada pabudo skruzdėlynas.

Dievo dovaną suprasti gamtos ženklus turėjo Janinos tėvas, bet ir ji šiuo gebėjimu apdovanota, tik neskuba kiekvienam išduoti visų gamtos paslapčių.