G. Martirosian: apie savo privatų gyvenimą nebūtina skelbti visam pasauliui
Su tuo sutinka ir žinoma televizijos bei radijo laidų vedėja Gabrielė Martirosian, drąsiai teigianti, kad privatumas jai suteikia galimybę gyventi savo, o ne kitų žmonių gyvenimus.
Taip mano ir 9 iš 10 apklaustų lietuvių, teigiantys, kad namuose labiausiai vertina saugumą ir privatumą. Tačiau 35 šalyse atliktas tyrimas rodo, jog didžiausia kliūtis tam – ne namų dydis ar finansai, o prievolė rūpintis artimųjų poreikiais.
Šis tyrimas rodo, jog saugumas ir privatumas yra svarbiausi jausmai namuose (tai deklaruoja atitinkamai 94 proc. ir 92 proc. apklaustų lietuvių). Tačiau tik 70 proc. respondentų teigia turintys namie laiko ir erdvės sau.
Penktadaliui savo teisę į privatumą realizuoti trukdo pareigos namuose ir nesusikalbėjimas su kitais šeimos nariais.
„Privatumas yra suprantamas skirtingai: vieniems tai laikas sau, kitiems – savaitgalio planų neatskleidimas kolegoms ar anonimiškumo jausmas žmonių būryje. Tačiau tai pasiekti nėra taip lengva, kaip gali pasirodyti.
Net dešimtadalis lietuvių mano net neturintys teisės prašyti namiškių pabūti vieni. Nors 77 proc. apklaustųjų teigia, kad būtent privatumas suteikia jiems asmeninę laimę“, – apie tyrimo rezultatus kalba dizainerė Eimantė Nemanė.
Ji sako, kad daugiau nei pusė apklaustųjų dėl privatumo stokos jaučia nusivylimą. Šiek tiek mažiau jų patiria nerimą. Tačiau dizainerė įsitikinusi – turint erdvės ir laiko sau namuose, gyvenimo kokybė pagerėja.
Su tuo sutinka ir G. Martirosian ir pabrėžia, kad visi turime teisę į privatumą ir patys galime spręsti, kokias ribas jam nubrėžti. Žinomų žmonių gyvenimas neretai atsiduria tarsi po padidinamuoju stiklu, todėl jai artimieji ir namai yra saugumo zona, kurioje jaučiasi savimi ir šią gyvenimo dalį ypač saugo.
„Turėjo praeiti daug metų ir visko įvykti, kol supratau – už nieką niekam neprivalau atsiskaityti. Taip išmokau drąsiai sakyti žodį „ne“. Esu įsitikinusi: laimė ir meilė mėgsta tylą. Kas vyksta mūsų pačių susikurtoje privačioje erdvėje, yra svarbiausias dalykas, kurį nebūtinai turime skelbti visam likusiam pasauliui“, – sako G. Martirosian.
Gabrielė Martirosian© Organizatoriai
Apsaugo nuo įtampos
Tyrimas atskleidė, kad lietuviams privatumas pirmiausia reikalingas dėmesiui sutelkti (78 proc.), pramogauti (53 proc.), pailsėti (51 proc.) ir atsigauti nuo patiriamos įtampos (47 proc.). O visa tai susikuriant namuose, anot E. Nemanės, užsimezga santykiai su pačiu savimi: erdvė, kurioje gyvename, yra ne tik vieta, bet ir jausmas.
Dizainerei antrina ir G. Martirosian bei teigia, kad namai yra visapusiško poilsio vieta. Juose jaukumas ir interjeras ramina, nejaukia minčių, leidžia susikaupti.
„Mano namuose nuolat dega žvakės, groja patefonas, juose gausu augalų ir neryškaus šilto apšvietimo. Kai išlendu iš spalvingo darbinio šurmulio ir užkulisių, tas privačias akimirkas kartais tiesiog norisi praleisti jaukiai įsisupus į antklodę tyloje“, – pasakoja ji.
Privatumas namuose yra didelė vertybė, tačiau jį pasiekti šiuolaikiniame pasaulyje tampa sunkiau. Tyrimas rodo – vis daugiau žmonių susiduria su erdvės trūkumu, tad namų pritaikymas skirtingiems poreikiams tampa iššūkiu.
Milžiniškų namų nereikia – pakanka planuoti erdvę
Privatumo iššūkiai, su kuriais susiduria lietuviai namuose, yra įvairūs. Ieškodami laiko ir erdvės sau, ketvirtadalis apklaustųjų turi rūpintis kitais, todėl negali atsiriboti. Be to, daugiau nei pusė mažus vaikus auginančių tėvų namuose stokoja privatumo ir galimybės pabūti vieni.
Beveik penktadalis lietuvių pastebi, kad patenkinti privatumo poreikius trukdo skirtingas šeimos narių supratimas, kas yra laikas sau ir pinigų trūkumas. Dalis apklaustųjų sako, kad kartu gyvenantys negerbia jų privatumo poreikio (14 proc.), kitiems tikras iššūkis yra kaimynų keliamas triukšmas. Lietuvos gyventojų laiko ir erdvės sau trūkumą riboja ir namų dydis (15 proc.).
„Siekiant privatumo mažuose namuose, kuriuose gyvena visa šeima, svarbiausia sutarti, kada yra tokios akimirkos, kai kiekvienas šeimos narys gali gauti minutėlę pertraukos.
Kitas žingsnis, net mažose erdvėse siūlau sukurti erdves, kurios skirtos tik tam asmeniui ir niekam daugiau – lentynos, kampeliai namuose, kuriuose gali laikyti savo asmeninius daiktus, žinant, kad niekas jų nelies, sukuria saugumo ir privatumo jausmą“, – pataria E. Nemanė ir dalijasi trimis pirmaisiais žingsniais siekiant daugiau privatumo namuose.
3 patarimai, kaip sukurti daugiau privatumo namuose:
1. Sutarkite su šeimos nariais, kada galite skirti laiko tik sau ir savo poreikiams. Tyrimas rodo, kad efektyviausias yra žodinis prašymas, tačiau dalis respondentų įvardijo, kad jiems gauti laiko sau padeda ir tokie signalai, kaip uždarytos kambario durys, ausinės ar atsisėdimas su knyga.
2. Kurkite lanksčius namus, kuriuose derės ir privatumas, ir poreikis bendrauti bei būti su kitais. Namai atlieka daugybę funkcijų: bendravimas su šeima, svečių priėmimas, todėl patariama rinktis daugiafunkcius, lengvai transformuojamus baldus, pavyzdžiui, užlenkiamas darbo stalas padės užtikrinti darbo erdvę, kai jos reikia, sofa-lova tarnaus kaip laisvalaikio baldas dieną, o naktį atstos lovą, o moduliuojamos sofos, sustatytos iš lengvai perstatomų dalių, leis susikurti privatų kampą ar kaip tik talpins būrį atvykusių svečių.
Sukurti privatumo zonas padeda ir garsą sugeriančios širmos, kelis eurus kainuojančios užuolaidos, atitveriančios lovą ir pan.
3. Paskirkite privačios erdvės namuose kiekvienam šeimos nariui. Net mažiausioje gyvenamojoje erdvėje reikėtų sukurti privačius kampelius kiekvienam asmeniui – tai gali būti dalis kambario erdvės, pavyzdžiui, fotelis skaitymui ar darbo stalas, arba nors nedidelė erdvė laikyti savo asmeninius daiktus, žinant, kad jų ten niekas nelies.
2018 m. tyrimas parodė, kad svarbiausios asmeninės erdvės lietuviams yra sava lovos pusė (27 proc.), darbo stalas (24 proc.), paskirtos lentynos spintoje (15 proc.).
Rašyti komentarą