Faraonų dieta arba kaip antsvorio atsikratydavo senovės egiptiečiai?

Mokslo tyrimai rodo - senovės Egipte dėl teisingos mitybos ilgiau už visus gyvendavo būtent valdovai ir eiliniai valstiečiai. Į Gineso rekordų knygą patekęs kaip ilgiausiai per visą istoriją valdęs faraonas Pepis II soste sėdėjo 94 metus, Ramzis Didysis - 67 metus, Tutmosas III šalį valdė 54 metus, o Mentuhotepas - beveik pusę amžiaus. Varguoliai taip pat kai kada gyvendavo 70 metų, nors ir sunkiai dirbdavo. O štai žyniai, vieni turtingiausių Senovės Egipto žmonių, vos sulaukdavo 45-erių.

Kodėl žyniai gyveno trumpiau?

Žyniai mirdavo nuo kraujagyslių užsikimšimo ir infarkto, nes maitindavosi aiškiai nesveiku maistu - tuo, kuris būdavo skiriamas dievams. Riebiausios kiaulės Senovės Egipte būdavo skerdžiamos ant piktojo dievo Seto altoriaus. Per religines šventes kiauliena apskritai būdavo tabu, jos nebuvo galima ragauti niekam, išskyrus šventyklos tarnus. Žyniai maitindavosi kiauliena, lašiniais, kiaušiniais, aliejumi ir riebiais saldumynais. Jie valgydavo daugiau, negu pajėgdavo (juk aukų dievams nebuvo galima išmesti), ir visai nevalgydavo daržovių ir vaisių.

Dieta "minčių skaidrumui"

O štai faraonai maitindavosi kitaip - jiems būdavo sudaroma speciali dieta "minčių skaidrumui". Paprastai ant valdovų stalo būdavo virtos ir troškintos jautienos, šviežių figų ir būtinai medaus. 101 metus gyvenęs faraonas Pepis II kasdien valgė svogūnų laiškų, česnako. Gydytojų egiptologų nuomone, labai svarbu, kad senovės egiptiečiai nevartojo tokio "siaubo" kaip aliejuje keptos bulvės ir cukraus, jį keitė medumi. Faraonų valgiaraštyje būtinai būdavo salierų, melionų, agurkų, lęšių ir žaliųjų žirnelių. Nevengė faraonai ir fizinių pratimų. Žiūrint pseudoistorinius filmus, galima susidaryti vaizdą, kad Senovės Egipto karalius visąlaik nešiojo vergai su vėduoklėmis, o iš tiesų faraonai gana daug vaikščiodavo pėsti.

O neturtingi žmonės daugiausi maitindavosi balandžiais, putpelėmis, įvairiais grūdais, taip pat daržovėmis ir vaisiais, populiariausi buvo datulės ir abrikosai. Ant jų stalo netrūko žuvų. Keista, bet gilioje senovėje egiptiečiai buvo abejingi vištienai: vištų kaulų nuolaužų Egipto gyventojų namuose archeologai randa tik nuo IV a. pr. m. e. pradžios, kai įsiviešpatavo graikų Ptolemėjų dinastija. Pagrindinės pieno produktų "tiekėjos" buvo ožkos: Senovės Egipte jų pieną ir sūrį ypač vertino moterys kaip jaunystės ir grožio šaltinį. Valstiečiai mažai sirgdavo, nes sveikai maitindavosi, kaip ir faraonai daug vaikščiodavo ir, aišku, neturėjo gyvenimą trumpinančių žalingų šiuolaikinių įpročių, tokių kaip rūkymas ir stiprių alkoholinių gėrimų vartojimas. Pagrindinė problema, dėl kurios mirdavo Egipto gyventojai, buvo įvairūs parazitai, kurie veisėsi Nile. Yra žinių, kad senovės Egipto valstiečiai taip pat valgydavo peles ir ežius, bet sunku pasakyti - ar dėl maisto produktų trūkumo, ar dėl šių gyvūnų mėsos naudingumo.

Vadinasi, Senovės Egipto receptuose nėra nieko stebuklingo. Tą patį sako ir šiuolaikiniai dietologai: vartokite mažiau riebalų, daugiau vaikščiokite, valgykite vaisių ir daržovių, nesižavėkite keptu maistu. Senovės Egipto virtuvėse nebuvo gruzdintų bulvyčių, šokolado, mėsainių ir dešrelių, o kiaulieną valgė tik žyniai. Laikytis Senovės Egipto dietos galima ir dabar. Tiesa, geriau apsieiti be pelių...

Parengta pagal priedą „Laisvalaikis“