Elektroninės nosys

Tam gelbėtojai pasitelkia specialiai apmokytus šunis, kurie gali aptikti po griuvėsiais įstrigusius žmones.

Tačiau šie šunys ne visada galimi; taip pat, jie gana jautrūs stresui.

Mokslininkai sukūrė elektroninį prietaisą, kuris aptinka gyvybę pagal medžiagų, tokių kaip acetonas, amoniakas, izoprenas, kvapus.

Nors žmonės iškvepia labai mažus šių medžiagų kiekius, šis įrenginys juos gali aptikti. Kai tam tikras chemikalas paliečia jutiklį, įvyksta reakcija, kuri sukelia elektrinį signalą.

Įrenginys buvo testuojamas kamerose, kurios imituoja tarpus tarp pastato nuolaužų.

Jutiklis nesunkiai aptiko ypač mažus kiekius cheminių medžiagų, kurios susikaupė nuo žmonių, buvusių tose kamerose.

Tai nėra pirmieji tokio tipo įrenginiai, tačiau ankstesni variantai yra dideli, brangūs ir ne tokie jautrūs. Naujieji jutikliai yra pigūs ir pakankamai maži, kad tilptų į nešiojamą aparatą.

Šis prietaisas dar nebuvo išbandytas už laboratorijos ribų, todėl negalima spręsti apie jo naudą realioje situacijoje. Šie jutikliai gali būti jautrūs trikdžiams.

Sotiris Pratsinis, vienas iš mokslininkų, sukūrusių šį jutiklį, planuoja išbandyti ir sureguliuoti prietaisą imituotose nelaimių vietose.

Šie naujieji prietaisai, nors dar ne visai patikimi, galėtų papildyti gelbėtojų arsenalą.

Ateityje jie galbūt visai pakeis gelbėtojų šunis.