Du dalykai, kurie išskiria japonus iš kitų pasaulio tautų

Yra du dalykai, kurie juos skiria nuo likusio pasaulio. Jie pritrenkia visus, atvykusius čia.

Nors pagrindiniai Japonijos visuomenės ramsčiai yra tokie paprasti ir suprantami visiems. Tik pas mus jie kažkodėl tai neveikia.

Pasitikėjimas

Japonijoje nevagia. Apskritai. Net Tokijo mieste žmonės gana dažnai nerakina automobilių ir būstų. Ir parduotuvės išstato prekes gatvėse ir niekas jų nestebi, nes žino: niekas nepavogs.

Net jei pas juos rankos kapojamos už vagystes, priežastis – kita. Tiesiog, visuomenė gyvena taip, ši yda – praktiškai išgyvendinta.

Tokijuje yra milijonai dviračių. Čia jų – tiek pat daug, kaip ir Pekine, Briuselyje ar Amsterdame. Apie infrastruktūrą mes dar pakalbėsime, bet va, koks paradoksas: kitur dviračius dažnai pavagia, nepaisant sudėtingiausių užraktų, bet tik ne Japonijoje!

Čia niekas nerakina dviračių. Jie, tiesiog, juos palieka gatvėje ir eina savo reikalais. Nesinori tuo tikėti, bet tiesa!

Pagarba

Japonijoje – nepaprastai aukšta visuomenės elgesio kultūra, nes žmonės čia elgiasi taip, kaip norėtų, kad su jais elgtųsi kiti. Du tūkstančius kilometrų pravažiavau jų keliais ir nesutikau nė vieno asilo kelyje. Ne vieno! Niekas niekada nepastūmė manęs eilėje, niekas neparodė susierzinimo, nors elgiausi bukai, kaip tikras užsienietis.

Jūs tik pažiūrėkite, kaip jie stovi eilėse. Be nurodymų, be juostų koridorių- jie patys suformuoja tiesias eiles ir kantriai laukia savo eilės.

Taip japonai laukia metro traukinio. Ant platformos pažymėtos specialios linijos, kurios nurodo, kur bus traukinio durys. Eilė yra visiškai tiesi ir niekas negudrauja.

Kažkodėl tai negaliu įsivaizduoti, kad tai galėtų vykti kur nors kitoje planetos vietoje. Nors visus mus to moko nuo pat vaikystės?!