Didžiausių mitų apie IT specialistus TOP 5

Didžiausių mitų apie IT specialistus TOP 5

Darbas informacinių technologijų srityje yra ne tik vienas geidžiamiausių, bet ir bene labiausiai apipintas įvairiais mitais, teigiama pranešime spaudai. Tad kokie didžiausi mitai šiandien lydi vieną perspektyviausių profesijų, kuri žada daugiausia naujų darbo vietų Lietuvoje artimiausią penkmetį?

1. Sėkminga karjera IT neįmanoma, jei neturi IT mokslų diplomo

Tai vienas dažniausiai girdimų mitų apie karjerą IT srityje, kurį į šipulius griauna sparčiai besikeičianti situacija rinkoje. IT bendrovės tiek Lietuvoje, tiek užsienyje jau kuris laikas stebi tendenciją, kad įmonėse vis labiau didėja specialistų proporcija, kurie sėkmingai daro karjerą net ir neturėdami diplomo IT srityje. Ir tai lemia ne vien darbuotojų stygius – priežastys yra kur kas gilesnės. Pasak IT bendrovės „Tieto Lietuva“ verslo plėtros vadovo Andriaus Adamonio, technologijos yra ta sritis, kurioje reikalinga itin didelė kompetencijų įvairovė, tuo labiau kad technologijos vis labiau skverbiasi į pačias įvairiausias gyvenimo sritis.

Tad išsilavinimas kitoje srityje, suderintas su tokiomis savybėmis, kaip strateginis mąstymas, gebėjimas vadovauti komandai ir noras tobulėti, gali plačiai atverti duris karjerai IT net ir neturint technologinių mokslų diplomo.

2. Technologijų pasaulyje nėra vietos kūrybiškumui

Apsmukę megztiniai, akiniai ir monotoniškas barbenimas pirštais į klaviatūrą – nors toks IT specialistų įvaizdis jau yra pasenęs ir spėjęs pabosti, šios profesijos atstovai ir šiandien dažnai yra apibūdinami būtent taip.

Vis dėlto manyti, kad šiame darbe svarbu vien tik mokėti rašyti kodus, yra klaidinga. „Norint kurti inovatyvius sprendimus bei naujus technologijų produktus, būtina turėti stiprų kūrybiškumo geną – priešingu atveju šiuolaikinio vartotojo, kuris yra itin išrankus, neužkariausi“, – sako A. Adamonis. Pasak jo, sprendimo dizainas ir vartotojo patyrimo išmanymas šiandien yra bene svarbiausi faktoriai technologijų pasaulyje, pritraukiantys potencialų vartotoją. „Todėl IT kompanijos, kurios nori siekti pažangos, turi keistis – iš IT paslaugų teikėjų virsti į smalsių, kūrybingų ir nuolat įkvėpimo ieškančių žmonių kompanijas“, – neabejoja jis.

3. Darbas IT skirtas tik jauniems

Taip, jaunimas daug greičiau perpranta visas naujoves ir inovacijas. Dar vienas neginčijamas faktas – sėkmingu specialistu IT srityje tampama tik nuolat mokantis, nes aktualios žinios technologijų srityje keičiasi pernelyg greitai. Vis dėlto amžius anaiptol nėra kliūtis sėkmingam darbui IT rinkoje – veikiau priešingai. Vyresnių žmonių patirtį bei gebėjimą pažvelgti į IT sprendimus kitu kampu – per gyvenimišką patyrimą, sėkmingiausios kompanijos paverčia dideliu privalumu.

Darbo rinkos ekspertai prognozuoja, kad vyresnių žmonių įsitraukimas į darbo rinką IT srityje ilgainiui didės ir dėl spartaus visuomenės senėjimo – jaunų specialistų bus paprasčiausiai per mažai, kad jie, vykstant didžiulei technologijų plėtrai, užpildytų visas čia atsirandančias darbo vietas.

4. Jei nesi komunikabilus, karjeros IT nepadarysi

Tai ne visai mitas, o veikiau susiformavęs požiūris, kad tam tikrų visuomenės standartų neatitikimas (dėl pačių įvairiausių priežasčių) jau savaime yra didelė kliūtis sėkmingai karjerai. Augant IT profesijos prestižui, visuomenė vis dažniau jai klijuoja įvairias etiketes, kurios neretai neturi nieko bendra su realybe.

„Pavyzdžiui, autizmo spektro sutrikimą turintys žmonės dažnai tampa iš tiesų puikiais IT specialistais – testuotojais, programuotojais, duomenų analizės ekspertais. Jei tik atranda specifinę sritį šiame darbe, kuri tinka jų geriausioms savybėms atskleisti, autistai tampa tikrais IT kompanijų genijais. Tokių pavyzdžių Vakaruose matome daug. Kalbama, kad tas pats S. Jobsas taip pat turėjo autizmo spektro sutrikimą“, – pastebi „Tieto Lietuva“ verslo plėtros vadovas ir priduria, kad kai kurios stambios užsienio IT kompanijos netgi akcentuoja autizmą kaip privalumą darbuotojų atrankų metu.

5. Moterims IT nėra ką veikti – tai vyriškas darbas

Nepaisant to, kad kompiuterinio programavimo pradininkė buvo būtent dailiosios lyties atstovė – britė Ada Lovelace (1815–1852), kurios garbei pavadinta ir viena iš programavimo kalbų „Ada“, stereotipas, jog moterims IT srityje ne vieta, vis dar giliai įleidęs šaknis.

Tiesa, siekiant sugriauti šį mitą, Europoje pastaruoju metu įgyvendinama daug iniciatyvų, skatinančių didesnį dailiosios lyties atstovių įsitraukimą į IT rinką. IT bendrovės pastebi, kad nors ir mažais žingsneliais, bet tendencijos iš tiesų keičiasi.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder