VŠĮ gyvūnų globos namų "5 pėdutės" darbuotojų ši naujiena nenustebino.
"Šis gandras tiesiog nepanoro emigruoti. Jis uostamiestyje žiemoti lieka jau trečius metus. Būdavo tarsi gyva "Telekomo" reklama, vėliau persikėlė į kitus rajonus. Jis tiesiog ne kvailas: kam belstis tūkstančius kilometrų, kai čia žmonės jį šeria. Dar yra varlių, tikėtina, nuskrenda į artimiausią tvenkinį pavarlinėti. Buvome atvažiavę, ir, primigdę gandrą, patikrinome jo sveikatos būklę: puiki. Tuomet nuvežėme jį į E. Legecko minizoo Jonušų kaime, bet nenuorama paspruko ir grįžo elgetauti į gatves", - sakė jie.
Antradienio popietę Debreceno gatvės aikštyne gandras vaikštinėjo orus kaip lietuviško povo atmaina; geraširdės moteriškės ką tik buvo jį pamaitinusios vištiena.
"Gandrai Lietuvoje žiemą - neretas reiškinys, tik negaliu dabar pasakyti tikslaus skaičiaus. Bet vien Kauno gyvūnų globos centre jų žiemą yra nemažiau dvidešimties. Rusnės saloje visų pamiltas gandras žiemoja jau aštuonetą metų, nuskrisdamas į Neringą", - sakė Lietuvos jūrų muziejaus biologas Saulius Karalius.
Anot jo, jeigu gandras pripranta prie žmogaus, jis tikisi iš jo maisto. Bet gali būti įvairių priežasčių, kodėl paukščiai pasilieka: gal jie nėra labai sveiki paukščiai arba atsilieka nuo būrio išskridimo grafiko. Nėra šimtu procentų įrodyta, kad kitą rudenį pasilikusieji ir vėl neišskris, bet nemaža tikimybė, jog pasiliks ir "antrai kadencijai".
Šiuo metu dar yra varlių, bet tai nesąs pagrindinis gandrų maistas: jie lesa vabzdžius, sliekus, pasigauna pelinių graužikų, visa, ką įmanoma praryti. Žmonės gali maitinti žalia žuvimi, jautiena, vištiena, net žolyte. Tinka bet koks gyvulinis maistas. Šie stambūs paukščiai gyvena apie trisdešimt metų, tad reikia tikėtis, gandras savo draugyste džiugins ir kitą klaipėdiečių kartą.
Rašyti komentarą