Bus ar nebus..?"Bus!"

Pasak astrofiziko N. Kochansko, daugybė datų buvo apipintos pranašystėmis, tačiau mokslinio pagrindo joms nėra jokio. "Kalendorius sukūrė žmonės laikui skaičiuoti, tačiau kosmose mūsų kalendoriai neturi jokios reikšmės."

NERIMAS. Pasak dr. M. Daugelavičiaus, psichologiškai sveikos asmenybės jaučia nebent paviršutinišką nerimą - dėl bendros kompanijos.

Ar mokslas tikrai žino viską?

Iki šiol nenuvylė.

Tada kodėl žmonėms nuolat kyla tokios baisios mintys?

Dėl neišmanymo. Per mažai žino, nes per mažai domisi. O gal pernelyg ramiai gyvena. Todėl žaidžia sugedusį telefoną: vienas kažkur kažką išgirdo, perdavė kitam ir t. t. Gandai sklinda greitai, ypač blogi; ritasi ir didėja kaip sniego kamuolys. Vienas nugirdo, kad 2012 metų gruodžio 21 dieną "baigiasi senovės majų kalendorius", ir perdavė kitam, kad "bus pasaulio pabaiga". O iš tikrųjų baigėsi tryliktasis majų kalendoriaus baktunas, tam tikras laiko ciklas, o keturioliktojo archeologai nerado. Na, ir kas, kad nerado? Pasaulio pabaigos majai niekada nepranašavo.

Na, ne tik nugirdo - buvo sukurtas įspūdingas filmas "2012". Daugeliui padarė sukrečiantį įspūdį.

Daug filmų yra sukurta apie zombius, vampyrus. Ar būtinai reikia jais tikėti?

O kaip dėl pavojingo planetų išsirikiavimo? Regis, turėtų stoti į vieną eilę...

Va, ir jūs kažką apie tai girdėjote. Tas išsirikiavimas jau buvo. Pernai, maždaug kovo mėnesį. Taip, Saulė, Marsas, Jupiteris ir Saturnas išsidėstė beveik tiesia linija. Tai kartojasi kas 500 metų. Jeigu mes bijome tokio reiškinio, tai tuomet bijokime astronomijos apskritai.

Kai stebite dangų pro teleskopą, nieko įtartino ten nepastebite? Pavyzdžiui, nėra ženklų, kad Žemės magnetiniai poliai ruošiasi apsiversti, o Saulė - užgesti? O gal matėt Nibiru?

(Juokiasi) Dabar labai gerai matomas Jupiteris. O Nibiru planetos nematyti, nors, kaip pranašaujama, ji turėtų būti labai didelė, gal du tris kartus didesnė už Jupiterį.

Magnetiniai Žemės poliai iš tikrųjų "apsiverčia", bet tikrai ne per vieną naktį. Tai įvyksta lėtai - per 400 tūkstančių metų. Žemė per savo 4 milijardų metų gyvavimo istoriją "matė" magnetinių polių keitimąsi daugybę kartų. Jai tai nieko naujo.

Saulė turi savo aktyvumo ciklus (11 metų) ir dabar, 2012-2013 metais, ji tikrai labai aktyvi, tačiau galingi jos pliūpsniai mums nepavojingi, jie nėra nukreipti į Žemę.

Elektra nedings?

Elektra kartais dingsta ir stipresniam vėjui papūtus, tai gal ir bus kokių trukdžių, nežinau, - juokiasi.

Kodėl amerikiečiai taip jautriai reaguoja, kasasi urvus ir pan.?

Tai kad jie turi didelių problemų dėl gamtos mokslų. Jie visko bijo.

O lietuvaičiai į jūsų paskaitas apie pasaulio pabaigą plūsta?

Jaučiamas susidomėjimas, tačiau masinės psichozės tikrai nėra. Lietuviai ramiau į viską žiūri, jiems dzin.

Kodėl?

Mūsų taip lengvai neišgąsdinsi. Mes labiau išsilavinę.

Pradžioje vis dėlto sakėte, kad pabaiga bus.

Mokslininkų skaičiavimu, maždaug po 4,5 milijardo metų turėtų būti.

Kodėl taip norime bijoti?

Psichologas dr. Marius Daugelavičius, paklaustas, gal žmonėms smagu vieniems kitus gąsdinti, jokios pramogos kalbose apie pasaulio pabaigą neįžvelgė. Žmonės, anot jo, šia tema be perstojo kalba (lyg ir juokais), nes paprasčiausiai bijo dėl savo saugumo.

Betgi mes - mąstančios, protingos būtybės.

Taip, protu lyg ir suvokiame, jog pavojus - mistinis, faktais nepagrįstas, tačiau vis dėlto toks paviršinis nerimas kirba... "O kas čia žino, kas gali garantuoti?" - šnabžda vidinis balsas.

Žmonės bijo to, ko nepažįsta, ko negali kontroliuoti, kas - tariamai ar ne - kelia grėsmę jų saugumui, išgyvenimui ir ko neįmanoma išvengti.

Apie pasaulio pabaigą praneša net iš darželio grįžę vaikai. Iš kur toks karštas noras dalintis apokaliptinėmis naujienomis?

Žmogus yra bendruomeninė būtybė, jam būdinga dalytis ir savo džiaugsmais, o jau juo labiau - baimėmis. Dalijantis, kalbant nerimas palengvėja, išsakyta baimė sumažėja.

O kaip nuraminti rimtai tuo tikintį, ne juokais išsigandusį žmogų?

Čia jau profesionalų darbas. Nes jeigu žmogus rimtai tuo tiki ir jaučia paniką, apeliavimas į protą - esą, ką tu čia nesąmones išsigalvoji, nepadės. Jis ir taip suvokia, kad nesąmonė, bet yra pasąmoninių dalykų, kuriuos jam sunku suvaldyti.

Jeigu nerimas lengvas, toks paviršinis, tai pakanka žmogų išklausyti, paklausinėti, paskatinti išsilieti. Tik nereikia dar nuo savęs pridėti, pritarti ir dar labiau gąsdinti.

Ar pastaruoju metu sulaukiate daugiau pacientų?

Nepasakyčiau, kad atsirado daugiau naujų. Jautriau reaguoja pažeidžiami žmonės, turintys ir kitokių fobijų, psichologinių sutrikimų. Psichologiškai sveikos, tvirtos, blaiviai mąstančios asmenybės jaučia nebent tokį paviršinį nerimą, dėl bendros kompanijos. Tos kalbos, temos nagrinėjimas mus vis dėlto veikia. Svarbiausias klausimas - kiek tas poveikis turi įtakos mūsų dabartiniam realiam gyvenimui.

Jūs jaučiate tą paviršinį nerimą?

Tik dėl bendros kompanijos, - juokiasi.

Ne mums žinoti

"Mano tikėjimo pagrindas yra Šventasis Raštas, o ten parašyta: "Ne jums žinoti laiką ir metą, kuriuos Tėvas nustatė savo galia". Taip atsakė Jėzus, kai apaštalai jo paklausė "Kada sugrįši?" - sakė Lietuvoje šeštus metus gyvenanti vienuolė iš Pietų Prancūzijos sesuo Marija Emilija.

- Krikščionims pasaulio pabaiga yra Jėzaus grįžimas į žemę paskutinę jos dieną. Gal Jėzus grįš rytoj? Kodėl ne? Krikščionys džiaugiasi, kad Jis grįš, ir jo laukia nekantriai.

Naujajame Testamente Jėzus nenori pasakyti, kada bus pasaulio pabaiga, nes Jis, būdamas Dievo sūnus, elgiasi labai išmintingai: jei žinotume, kada jis grįš, mes jo nebelauktume, bet labai bijotume. O baimė prieštarauja tikėjimui, meilei ir vilčiai.

Aš taip suprantu: jei tikrai žinotume, tai pasislėptume nuo Dievo. Vadinasi, jis dėl mūsų grįžtų be reikalo - mūsų paprasčiausiai nerastų.

Ta data man nieko nereiškia. Gal kosmose ir bus kažkas, bet tai nereiškia, kad Jėzus grįš gruodžio 21 dieną. Istorijoje jau daug datų buvo paskelbtos kaip pasaulio pabaiga. Man gaila žmonių, kurie praranda laiką bijodami, tuo tarpu pamiršta mylėti, atleisti, melstis."

Linkėjimai

Vyriausiasis Šventojo Sosto astronomas, Vatikano observatorijos vadovas Jose Funesas Romos žiniasklaidai pareiškė nematąs pagrindo tikėti kalbomis apie pasaulio pabaigą 2012 m. gruodžio 21 d. Apokaliptinis scenarijus, pagrįstas tariamomis majų pranašystėmis, pasak astronomo, nevertas net aptarimo. "Visata plečiasi, ir jeigu kai kurie modeliai teisingi, ji liausis egzistavusi ne anksčiau nei po keleto miliardų metų", - teigė jis.

J. Funesas pabrėžė, jog krikščionys nuoširdžiai tiki, kad mirtis - tai ne pabaiga.

"Visada gali nutikti taip, kad kitą sekundę aš turėsiu stoti prieš Dievą", - antrino Tikėjimo doktrinos kongregacijos prefektas arkivyskupas Gerhardas Ludwigas Mulleris. Jis pridūrė, kad gruodžio 21 dieną turi suplanavęs svarbių reikalų ir susitikimų.

Katalikų hierarchas palinkėjo visiems krikščionims per Kalėdų šventę "būti kartu, džiaugtis ir optimistiškai žvelgti į ateitį."

Žinosi-pravers
Saulės blyksnius pagal galingumą mokslininkai skirsto į penkias klases: A, B, C, M ir X. Pavojingiausiu Žemei laikoma X klasė, ypač kai Saulės karūna išspinduliuoja įkaitintą plazmą, kurios judėjimo greitis gali viršyti 1,6 mln. km per valandą, o masė siekia 10 mlrd. tonų. Tokie reiškiniai gali sutrikdyti palydovų ir antžeminių ryšio priemonių veiklą bei sukelti magnetines audras, tačiau tiesioginio pavojaus žmogui nekelia.
1989 m. analogiškas reiškinys sutrikdė elektros tiekimo sistemą Kanados Kvebeke - elektra dingo beveik 6 mln. žmonių namuose.
Saulės gyvavimas sudarytas iš ciklų, kurių trukmė vidutiniškai 11 metų. 2001 m. buvo užfiksuotas paskutinis Saulės aktyvumo pikas. Dabartinis ciklas prasidėjo 2008 m. ir pasiekė apogėjų šiais metais. Mokslininkai spėjo, kad tai gali trikdyti palydovinio ryšio, navigacinių sistemų bei elektros įrangos Žemėje veiklą.

"Daug filmų yra sukurta apie zombius ir vampyrus, bet ar būtina jais tikėti?" - retoriškai klausia astrofizikas Nerijus Kochanskas. NERIMAS. Pasak dr. M. Daugelavičiaus, psichologiškai sveikos asmenybės jaučia nebent paviršinį nerimą - dėl bendros kompanijos. LINKSMIAU. 35 metų sesuo Marija Emilija, kuri vienuole tapo prieš 14 m., įsitikinusi, jog linksmiau laukti Dievo su visais angelais ir paguodomis negu vien tik pasaulio pabaigos.