Aš prieš šventes nieko neperku. Visiškai nieko. Nei eglutės (kuri paskleidžia vaikystės traumų kvapą), nei dovanų (o kas, tiesą sakant, gimė?). Jokių šventes primenančių atributų. Iš principo. Neperku, ir viskas. Dovanos, mielieji, - tai kraujagerių prekybininkų gudrybės. Nesileiskite mulkinami!
Per šventes aš išjungiu telefoną. Ir namų, ir mobilųjį. Visus metus nervus ėdė, tegu pailsi bent kelias dienas. Atsisakau prisidėti prie tų kvailelių, kurie per šventes brukte bruka savo pinigus telekomunikacijų tinklams.
Mielieji! Nepasiduokite šliaužiojimo prekybininkams po kojomis magnetizmui! Užsiimkite kuo nors naudingu. Pavyzdžiui, suskaičiuokite praėjusių metų finansinius nuostolius, turėdami galvoje infliaciją ir tai, kad nieko jau nebepakeisi, ir paprognozuokite savo beviltišką finansinę būseną kitais metais.
Jeigu 2007-ieji finansine prasme jums buvo neblogi, kuo gali patikėti tik mūsų šalies valdžia, tuomet prisiminkite, kas jums šiemet prikiaulino. Geriausiai būtų viską užsirašyti, kad nepamirštumėte (gal kitąmet kam nors ko nors iš jūsų prireiks.)
Finansiškai apžvelgus praėjusius (ačiū Dievui) ir nuprognozavus ateinančius (dar blogesnius) metus, reiktų pasirūpinti savo sveikata. Pavyzdžiui, išvalyti organizmą. Žinote, kiek per metus ten visokio š prisikaupė? Valant organizmą, šventinio stalo dengimas atkrenta.
Žodžiu, šventes reikia tiesiog ištverti. Tai nėra lengva. Todėl geriau iš karto eikite gulti. Užmigti, aišku, nepavyks, nes agresyvių šizoidų spiečiai po langais šaudys fejerverkus, lyg būtų čia kuo džiaugtis. Nepraskyskite: giliai įkvėpkite ir tvirtai laikykite akis užmerktas.
Pasakysiu atvirai: kartais man pakyla noras atsikelti ir išsriūbti butelį šampano, kad geriau miegočiau, bet primenu sau: nuo to viskuo patenkintų kvailių gėrimo prasideda nesąmoningi rūgimo procesai, ir tai, apie ką visą laiką galvoji blaivas, imi ir padarai, kaip antai: sėdi prie vairo su tikslu išvažiuoti iš Lietuvos. Todėl ištarkite sau tvirtą stop karui keliuose ir neatsikimškite to nelemto butelio.
Žinoma, draugai (aš jų, aišku, tokiais nelaikau) ir artimieji (turiu galvoje kaimynus) tik ir taikysis ištempti jus lovos. Juk žmonės šiais laikais - šlykštūs savanaudžiai: užuot padėję ramiai pratūnoti sunkias švenčių dienas, visomis išgalėmis bandys įtraukti į savo iškrypėliškus džiūgavimo žaidimus.
Išlikite tvirti iki galo (švenčių), ir problemos, kur, su kuo ir ką apsirengti jūsų žmonai, taps neaktualios.
Tik šitaip galima išvengti sutrikimų: virškinimo ir psichikos.
Kiaulė (kiniška)
Tikrasis Lietuvos vairuotojas
Kai jau sukanka 18, o kompiuterinio gatvių lenktynių žaidimo aukščiausias lygis seniausiai įveiktas, lietuvaitis (-ė) sėda prie vairo ir kur nors važiuoja.
Pirmiausiai reikia automobilio, žinoma. Važiuojančio. Tokį Lietuvos rinkose galima gauti mainais į "mobiliaką".
Papildomas pranašumas - veikiantis radijo imtuvas ir neonu spindinčiomis lemputėmis padabintos priekinės radiatoriaus grotelės.
Pirkinį būtinai reikia aplaistyti, nes ilgai nevažiuos. Toks paprotys.
Iš karto po aplaistymo važiuojama į centrą - save parodyti, į kitus pažiūrėti. Jeigu techninės apžiūros bei civilinės atsakomybės draudimo nėra, pasirinktame maršrute nėra pagrindinių miesto gatvių - taip sumažinama rizika pakeliui sutikti policijos patrulių.
Į kelionę drąsiai traukia 9 žmonės, ne daugiau, antraip vairuotojui bus sunkiau iš gale sėdinčio draugo paimti butelį alaus.
Centre bet kokiu metų laiku iki pusės praveriami visi langai. Privalomas atributas - šlageris "Čiornyj bumer". Tuomet jau dėmesys garantuotas. Vairuoja tas, kuris jau per girtas dainuoti.
Šis spaudžia pusantro karto didesniu greičiu nei leidžiama - daug perėjų, per kurias nuolat vaikšto žmonės, reikia juos aplenkti, nes nespėsi. Nežinia kur, bet nespėsi.
Visi leistinu greičiu važiuojantys vairuotojai gatvėse tikrai nėra pageidaujami. Jiems taikomos šios frazės: "ko žiūri", "ko stovi", "tormozas", "gaidys". Moterims: "kas tau teises davė", "važiuok tu, žiurke".
Naujai iškepti vairuotojai, gavę pažymėjimą, jau pirmą dieną apdaužo 4 automobilius. Vos apversdami liežuvį aiškina taisyklių nepažeidę: važiavę pagrindiniu keliu. "Išgėriau stiklinę alaus, važiavau, važiavau ir apsiverčiau", - sako ieškodamas magnetolos.
Taip pat pasitaiko tokių, kurie neprisisega saugos diržo. Tiesa, jie dar važiuoja per raudoną šviesoforo signalą, prieš eismą ir atbulomis. "Vyrai, gal susitarsim", - sako policijos pareigūnams.
Beje, kas antras prisidirbęs vairuotojas pažįsta kelių policijos viršininką, tad bausti jų - nevalia: neteksi darbo. O prieš šventes tai nebūtų pati geriausia naujiena.
Jaunutis

Rašyti komentarą