Budistų vienuolis atskleidžia laimės paslaptį

***

Kadangi esu Zen vienuolis bei buvęs mažo Masačiusetso menų koledžo profesorius, esu pratęs prie žmonių klausiančių mano patarimo, kaip susidoroti su gyvenimo mestais iššūkiais. Man taip pat patinka kalbėti apie mūsų užimtų gyvenimų tempo sulėtinimo vertę bei retkarčiais užsirašyti pastabas sau, kuriomis vėliau pasidalinu ir su kitais.

Mane be galo džiugina tai, jog paprasti mano patarimai gali įkvėpti žmones ir jiems padėti. Aš vis dar prisimenu jauną moterį, kuri neteko savo vyro automobilio avarijoje ir kuri man atsiuntė nuoširdžią padėką už tai, kad išgelbėjau ją nuo savižudybės. Ji sakė, jog niekada anksčiau nepagalvojo apie meilę sau, nes meilė jai visada reiškė jos suteikimą kam nors kitam.

Taip pat absolventas, kuriam nesisekė ieškotis darbo, paskaitęs mano palaikymo žodžius, nuspresndė pabandyti dar kartą ir pagaliau gavo darbą. Kai perskaičiau šias jo naujienas, džiaugiausi dvi dienas lyg pats būčiau gavęs šį darbą.

Tikiuosi, jog šiuose posakiuose ir apmąstymuose ir jūs rasite tai, kas jums pagelbės. Svarbiausia sulėtinti tempą ir skirti laiko apmąstymams. Atminkite, kad viesulas siaučia ne išoriniame pasaulyje, o jūsų galvoje. Pasaulis dar niekad nesiskundė dėl to, koks jis užsiėmęs...

Niekas iš mūsų negali ir nenori žinoti apie kiekvieną pasaulyje nutinkančią smulkmeną. Jei žinotume, išprotėtume nuo informacijos gausos. Patarčiau sulėtinti savo tempą ir būti išrankiems, kad mūsų protas spėtų su viskuo susidoroti. Kai esate tokie užsiėmę, jog pradedate jausti spaudimą, prisiminkite, kad nesate bejėgiai – kai jūsų protas ilsisi, pasaulis taip pat tai daro.

Norėdami išplauti pridžiuvusį maistą iš keptuvės tiesiog įpilkite vandens ir palaukite. Po kiek laiko maistas pats atlips. Nesistenkite jėga gydyti savo žaizdų. Tiesiog „įpilkite“ laiko į savo širdį ir palaukite. Kai jūsų žaizdos bus pasiruošę, jos užgis pačios.

Kai žlunga pasitikėjimas, sudūžta viltys, palieka mylimasis, prieš ką nors darydami pasidarykite pertrauką savo gyvenime ir pailsėkite. Jei įmanoma, būkite su draugais, dalinkitės maistu ir gėrimais ir leiskite užgniaužtoms išdavystės, nusivylimo ir skausmo istorijoms pamažu išsilaisvinti.

Labai moderni dilema: yra tiek daug televizijos kanalų, tačiau nieko įdomaus nerodo. Per daug pasirinkimų daro žmones nelaimingais.

Garsus budistų posakis sako, jog visi Budos akyse virsta budomis, o kiaulės akyse virsta kiaulėmis. Tai reiškia, jog pasaulį patiriame pagal savo proto būseną. Kai esate linksmas ir užjaučiantis, pasaulis taip pat toks yra. Kai jūsų protas prisipildęs neigiamų minčių, pasaulis irgi toks atrodo.

Dalykai, kuriuos mėgau jaunystėje dabar man neberūpi: kelionės lėktuvu, bufetai, kuriuose gali kimšti kiek telpa, siaubo filmai, šėlti visą naktį. Dalykai, kuriuos mėgstu dabar, kai esu vyresnis: Mocartas, rudieji ryžiai, meditacija, leisti laiką pačiam su savimi, reguliari mankšta. Mes keičiamės to net nesuvokdami. Mes keičiamės šią akimirką.

Kai turite priimti svarbų sprendimą, nesijaudinkite dėl to. Tiesiog išgerkite specialių vaistų pavadinimu „laikas“ ir palaukite. Jūsų pasąmonė ieškos atsakymo. Po dviejų ar trijų dienų atsakymas apsireikš jums prabundant ryte, maudantis duše, ar kalbantis su draugu. Pasitikėkite savo pasąmone ir duokite tam laiko.

Kai tik pradėjau dirbti profesoriumi, nekantriai laukiau susitikimo su studentais, lyg paauglys besiruošiantis į pasimatymą. Uždaviau savo studentams šiek tiek daugiau namų darbų nei kiti dėstytojai, nes norėjau juos kaip galima daugiau išmokyti.

Vėliau supratau, jog šis mano nekantrumas pradėjo kelti problemas. Keletas studentų buvo išvargę ir atrodė, jog praranda susidomėjimą. Studentai ėmė ateidinėti į paskaitas neatlikę užduočių. Jaučiausi nusivylęs ir įskaudintas. Kai pažvelgiau į šią situaciją atidžiau, supratau, jog elgiausi blogai. Mano dalykas buvo tik vienas iš keturių, kuriuos jie mokėsi.

Kad ir koks svarbus man atrodė mano dėstomas dalykas, kiti dalykai jiems buvo vienodai svarbūs.

Tai supratęs, aš pakoregavau savo paskaitas, kad rasčiau balansą tarp savo aistros mokyti ir studentų galimybės mokytis. Mano nuostabai, studentai pasikeitimus pastebėjo beveik iš karto ir teigiamai į tai reagavo.

Tik kai suvokiame kaip kontroliuoti savo aistrą, galime su kitais dirbti harmoningai ir efektyviai.

Pavojingiausi žmonės yra tie, kurie turi aistrą tačiau stinga išminties. Jei norite nuspėti kaip po laimėtų rinkimų elgsis politikas, stebėkite kaip jis gyvena dabar ir kaip elgėsi praeityje. Žmogus negyvena taip kaip sako kad gyvens. Jis gyvena taip kaip gyveno iki šiol.

Bandymas įtikinti ką nors perimti mūsų požiūrį yra mūsų ego darbas. Net jei ir iššaiškėja, jog buvome teisūs, mūsų ego nepasisotina ir ieško naujo argumento. Būti teisiam nėra taip svarbu, kaip būti laimingiems visiems drauge.

Jei kelyje į sėkmę nustumiate kitus į šalį, pasikeitus situacijai nudegsite.

Daugelį konfliktų mūsų gyvenime galime išspręsti pastatydami save į kito žmogaus vietą. Stenkitės pažvelgti į viską iš jų perspektyvos. Jei remiesi tik savo puse niekuo nesiskiri nuo vaiko.

Yra tik tie, kurie žino savo trūkumus ir tie, kurie jų nežino. Niekas nėra tobulas. Jei kas nors toks atrodo, taip yra todėl, kad jūs to žmogaus gerai nepažįstate.

Kylate karjeros laiptais? Jums sekasi? Pažvelkite, ar jums sekasi kitų sąskaita, ar kartu su kitais.

Gėdinga vienuoliui kalbėti apie savo pirmąją meilę, bet ji buvo amerikiečių misionierė, kurią netikėtai sutikau Seulo gatvėse Pietų Korėjoje, ten, kur gimiau. Ji mane išmokė anglų kalbos, o aš jai įrašinėjau muziką, kurią abu mėgom.

Tačiau šiai meilei buvo lemta tapti vienpusiška: jai reikėjo netrukus grįžti į JAV pas savo vaikiną ir, artėjant metui išvykti, jutau nepakeliamą liūdesį. Meilė tuo pat metu buvo ir laimė ir stiprus skausmas.

Po penkerių metų aš gyvenau Amerikoje ir su draugu išsiruošiau į kelionę automobiliu. Mes važiavome pro jos miestą ir aš sustojau kavos. Mano džiaugsmui, aš sutikau jos vyrą. Jis buvo geraširdis žmogus, kaip ir ji.

Šiandien, kai mąstau apie savo pirmąją meilę, aš nebejaučiu liūdesio, o tik gilią padėką visatai, kad supažindino mane su emocijomis, kurios privertė mane pasijusti gyvu.

Kad pagamintum ką nors skanaus, reikia laiko ingredientams išsimarinuoti. Norint sukurti ilgalaikius santykius reikia laiko, kad išsivystytų pasitikėjimas.

Mes galime nuspręsti kokie artimi su kažkuo esame paklausdami savęs: ar galiu šio žmogaus akivaizdoje elgtis kaip mažas vaikas? Kai ką nors mylime, širdyje jaučiamės mažais vaikais.

Pradinėje mokykloje sutikau aukštą mergaitę, kuri iš manęs šaipėsi. Vėliau sužinojau, jog ji tai darė, kad atkreiptų mano dėmesį. Tai buvo pirmasis mano žvilgsnis į sudėtingą žmogaus psichologiją.

Aktorių atrankoje pasirodo daugybė aktorių, tačiau tinkamą atpažįsta jam vos įžengus pro duris. Taip pat gali atsitikti ir su nauju namu, žiedu su deimantu, būsimu sutuoktiniu. Jei abejojate, turbūt dar neradote jums tinkamiausio varianto.

Kai vaikštau Niujorke su savo pilkais vienuolio rūbais, dažnai sutinku mažus berniukus, kurie mano, jog aš esu Kung Fu meistras kaip Briusas Ly (Bruce Lee). Žaismingoji mano pusė užsinori atlikti kovos menų judesius, lėtai iškeliant rankas ir dešinę koją. Rimtesnioji mano pusė supranta, jog šie berniukai mane moko – niekada nespręsk apie žmogų iš jo išvaizdos. Dėl tos pačios priežasties negaliu sau leisti per daug jaudintis dėl to, kaip aš atrodau mane supančiam pasauliui. Juk jei susitinku su drauge pietums, po savaitės aš tikriausiai neprisiminsiu ką ji vilkėjo ar kokia buvo jos šukuosena. Tai kodėl ji turėtų įsiminti smulkmenas apie mane.

Gyvenimas – kaip gabalėlis picos. Ji skaniai atrodo reklamoje, bet kai jos paragaujame, ji nebūna tokia skani, kokią įsivaizdavome. Jei pavydi kam nors jo gyvenimo, prisimink picą reklamoje – viskas visada atrodo geriau nei yra iš tikrųjų.

Gyvenime yra kur kas daugiau paprastų valandų nei ypatingų. Mes laukiame eilėje prekybos centre. Mes praleidžiame daug laiko važiuodami į darbą ir iš jo. Mes laistome gėles ir šeriame savo augintinius. Laimė – tai atrasti akimirką džiaugsmo tose niekuo neįpatingose valandose.

Ar kada restorane užsisakėte pigesnį patiekalą vietoj to, kurio iš tiesų norėjote ir gailėjotės vos jam pasirodžius ant jūsų stalo? Visada pasikliaukite pirmu pasirinkimu, jei tik galite tai sau leisti. Tai geriau nei visą gyvenimą gailėtis.

Kur beeitumėte ugdykite atsakomybės jausmą. Jei pastebite šiukšlę bažnyčioje, bibliotekoje ar parke, pakelkite. Jei prisiimsite atsakomybę jūsų gyvenimas taps prasmingesnis ir žmonės pastebės jūsų gerą pavyzdį.

Dėvėkite pasitikėjimą savimi. Tai aukštoji mada.

Kiekvienas žmogus neturi manęs mėgti. Juk yra žmonių, kurių ir aš nemėgstu. Kiekvienas iš mūsų tikrai turime politiką, bendradarbį, klientą ar šeimos narį kurio negalime pakęsti.

Tai kodėl turėčiau visiems patikti? Nereikia savęs kankinti dėl to, jog kažkas jūsų nemėgsta. Priimkite tai kaip gyvenimo faktą: negalite kontroliuoti to, ką kiti mano apie jus. Tai tampa problema tik tada, kai leidžiate jai kvaršinti jums galvą.

Kurkite dideles svajones, bet pradėkite iš lėto. Mažas pakoreagavimas gali turėti didelį poveikį jūsų gyvenime. Pavyzdžiui, jei norite būti laimingesni, eikite miegoti pusvalandžiu anksčiau. Jei norite numesti svorio, vietoj limonado gerkite vandenį. Jei turite atlikti svarbų projektą, pradėkite susitvarkydami savo darbo stalą.

Žinios nori kalbėti, išmintis – klausytis.

Parengta pagal Haemin Sunim knygą „The Things You Can See Only When You Slow Down“