Tavo namuose nuolat šurmuliuoja svečiai, tad legendos sklinda ne tik apie tavo kūrybinį temperamentą, bet ir apie kulinarinį. Kas išmokė gaminti?
Virtuvėje skoniais, kvapais, spalvomis taškytis išmokė mama. Kai išeidavo į darbą, man palikdavo baigti virti sriubas. Ir dabar retsykiais ką nors suveikiu. Mano skrandžiui nėra jokių tabu, galėčiau valgyti gyvatieną, krokodilieną, bet kokia egzotika gali būti Lietuvoje? Čia viskas elementaru.
Ar gamini sezoninius patiekalus?
Šiemet labai daug grybų, baravykų, tai pasiūlyčiau baravykų užpiltinuką drebučiuose. Viską pasiruoši panašiai kaip marinavimui, kad būtų tiršta baravykų, mažai skysčio: lygiomis dalimis dedi druskos, cukraus, pipiriukų, lauro lapų, ir kokiam litrui užtenka šaukštelio acto. Grybus verdu penkiolika - dvidešimt minučių, tada atvėsinu, sudedu į forminį indą ir užpilu želatinos. Ir nereikia nupilinėti, nes tada nupili visą gerumą. Kai sustings - atsipjauni peiliu ir valgai - su bulvėmis, su ryžiais, gali ir ant duonytės užsidėti.
Gamini labai skanius mėsos kepsnius...
Pasakysiu kitą šią vasarą išbandytą paprastą receptą. Ant perpjautos cukinijos dedi ploną, kokių penkių milimetrų, sluoksnį faršo - jautienos, kalakutienos ar šernienos. Ant to faršo dar uždedi sūrio - mozarelos ar kito, kuris gražiai lydosi. Ir pašauni keptuvėn, ją uždengęs. Išeina stulbinamai malonaus ir gaivaus skonio patiekalas. Reikia pipirų; geriausiai tinka žvėrienos prieskonių mišinukas. Prie šio patiekalo fantastiškai dera gera kaimiška naminukė. Viskas iš paveldo turi būti... Pirmiausia vaišinuosi pats, tada maitinu šeimą, o galiausiai - svečius. Tik mūsų katinai nei grybų, nei daržovių nepripažįsta...
Rašyti komentarą