Atradimas: skruzdės gali išgelbėti pasaulį nuo klimato kaitos

Vidutiniškai skruzdė gyvena ir miršta mažiau kaip per metus laiko, tačiau ilgalaikiai dirvožemio tyrinėjimai rodo, kad kuo didesnis jų skaičius gyvena, tuo labiau yra vėsinamas Žemės klimatas.

„Skruzdės keičia aplinką“, - sako tyrimo autorius Ronaldas Dornas (Ronald Dorn) Arizonos valstijos universiteto geologas.

R.Dornas atrado, kad tam tikros skruzdžių rūšys, turinčios oro mineralų, išskiria kalcio karbonatą, geriau žinomą kaip kalkakmenį (klintis). Kai skruzdės pagamina klintis, proceso metu atsiradę „spąstai“ pasiima po mažą dalelę anglies dioksido iš atmosferos.

Ši skruzdžių klinties gamykla yra mažas pavyzdys proceso, kuris masiškai vėsindamas planetą vyksta vandenynuose. Klintys, esančios vandenyne, yra sukaupusios daugiau anglies, nei jos yra atmosferoje šiandien.

R.Dornas taip pat atrado, kad skruzdės buvo galingos dūlėjimo proceso dalyvės, prisidėjusios prie bazalto smėlio kitimo.

Karjeros pradžioje, prieš 25 metus, geologas užkasė smėlio šešiose vietose kalnuose Arizonoje ir Teksase. Kas penkerius metus jis iškasdavo po truputį smėlio iš tų vietų ir stebėjo, kiek pakito mineralai, neapsaugoti nuo drėgmės, vabzdžių veiklos ir cheminių medžiagų iš medžių šaknų.

R.Dorno eksperimentas atskleidė, kad skruzdės mineralus išardo nuo 50 iki 300 kartų greičiau, nei pats paliktas smėlis. Tuo pačiu metu skruzdės pamažu kūrė klintį savo lizdų viduje.

Klinties gaminimo pas skruzdes procesas galėtų būti toks: jos seilėmis sudrėkina smėlio grūdus ir pritvirtina prie lizdų sienų, nors iki šiol pats virtimo iš mineralų į klintis procesas yra mokslinė paslaptis.

„Mes nesame tikri, kokia skruzdžių veikla ar medžiaga prisideda prie klinčių atsiradimo, ar jų seilės, pats klijavimo procesas, bakterijos žarnose ar grybuose, augančiuose jų kolonijose, - pasakojo geologas. - Kol kas dar sunku pasakyti, kokį kiekį anglies dioksido gali perdirbti skruzdės, nes tyrimai dar yra nauji“.

Kol šis klausimas dar tik gvildenamas, geologas teigė, kad skruzdės jau turėjo perdirbti nemažus kiekius anglies dioksido iš atmosferos, nes jų skaičius Žemėje smarkiai padidėjo. Tai reiškia, kad ši veikla turi įtakos ir jų pačių skaičiaus didėjimui.

Žinoma, kad aštuonios skruzdžių rūšys išskiria kalcio karbonatą įvairiomis formomis. Vadinasi, šie vabzdžiai ypač naudingi mūsų planetai ir atmosferai.