Ateityje bulves pakeis bananai?

Kylant temperatūrai, žemės ūkyje vis svarbesni taps manijokai ir mažai žinomos pupuolės.

Kadangi įprastus javus užauginti taps vis sunkiau, žmonėms teks prisitaikyti prie naujo, įvairesnio valgiaraščio.

Jungtinių Tautų pasaulinio maisto saugumo komiteto prašymu, šios srities ekspertai nagrinėjo, kokį poveikį klimato pokytis turės 22 svarbiausiems pasaulio žemės ūkio produktams.

Jie prognozuoja, kad trijų kaloringiausių javų – kukurūzų, ryžių ir kviečių – besivystančiose šalyse bus auginama vis mažiau.

Anot jų, vėsesniame klimate geriau derančių bulvių derlius kylant temperatūrai, o klimatui tampant vis nepastovesniu, smuks.

Tyrėjų teigimu, šie pokyčiai gali atverti galimybes didesniame aukštyje „kultivuoti tam tikras bananų rūšis“, net ir tose vietose, kur dabar auga bulvės.

Vienas ataskaitos rengėjų Philipas Thorntonas „BBC News“ teigė, kad nors bananai taip pat turi ribojančių veiksnių, tam tikrose vietovėse jie gali būti geras bulvių pakaitalas.

„Kylant temperatūrai, gali atsirasti vietų, kur bananai taps viena iš galimybių, kurią smulkūs ūkininkai gali pradėti svarstyti“, – sakė jis.

Ataskaitoje teigiama, kad svarbiausias pasaulyje augalas yra kviečiai, nes tai pagrindinis proteinų ir kalorijų šaltinis. Tačiau besivystančiame pasaulyje jų laukia sudėtinga ateitis, nes didesnės medvilnės, kukurūzų ir sojų pupelių kainos smarkiai sumažino kviečių laukus.

Vienu pakaitalų, ypač Pietų Azijoje, galėtų būti manijokai, kurie pakelia įvairius klimatinius išbandymus.

Tačiau ar prie naujų pasėlių ir naujos mitybos lengvai prisitaikys žmonės?

Bruce`as Campbellas, Klimato pokyčių, žemės ūkio ir maisto saugumo tyrimų grupės programų vadovas, teigė, kad tokie pokyčiai, kurie laukia ateityje, jau nutiko ir praeityje.

„Prieš du dešimtmečius kai kuriose Afrikos vietose beveik nebuvo naudojami ryžiai. Tačiau dabar jie vartojami, nes jie pigesni, jų lengviau gauti, juos lengviau paruošti. Manau, kad tokie poslinkiai vyksta ir, manau, jie vyks ateityje“, – kalbėjo jis.

Tačiau tyrėjams nerimą kelia tai, kaip užtikrinti reikiamą proteinų kiekį maiste. Vienas labiausiai paplitusių jų šaltinių – sojų pupelės, tačiau jos labai jautriai reaguoja į temperatūrų pokyčius.

Anot mokslininkų, pupuolės atsparios sausroms ir mėgsta šiltesnį klimatą, taigi jos galėtų tapti alternatyva sojų pupelėms. Jų ūgliais taip pat galima šerti galvijus.

Kai kuriose šalyse, įskaitant Nigeriją ir Nigerį, ūkininkai jau perėjo nuo medvilnės gamybos prie pupuolių auginimo.

Pasak tyrėjų, pokyčių bus ir gyvulininkystėje.

„Pietų Afrikoje, kur dažnos sausros, jau pereinama nuo galvijų prie ožkų. Kai ūkininkai pamato problemas, kurios kyla, jie noriai imasi kažką keisti. Pokytis tikrai įmanomas, tai nėra tik beprotiška idėja“, – kalbėjo B. Campbellas.